Pabundate naktį, nes nykštys, rodomasis ir vidurinis pirštai tiesiog "miega" – juos reikia papurtyti, kad pajustumėte palengvėjimą. Dieną delnas lengvai pavargsta laikant puodelį ar telefoną, o kartais daiktai tiesiog iškrenta iš rankos. Tokie požymiai gana dažnai siejami su riešo tunelio sindromu – viena iš labiausiai paplitusių rankos nervo suspaudimo problemų, su kuria susiduria tiek biuro darbuotojai, tiek rankiniu darbu užsiimantys žmonės.
Kas yra riešo tunelis ir kodėl jame gali suspausti nervą
Riešo tunelis – tai siauras kanalas delno pusėje, per kurį kartu su sausgyslėmis eina vidurinis nervas (lot. nervus medianus), atsakingas už jutimą nykštyje, rodomajame, viduriniajame ir pusėje bevardžio piršto, taip pat už dalį delno raumenų judesių. Kai dėl pasikartojančių judesių, uždegimo ar ilgalaikio riešo sulenkimo audiniai šiame tunelyje patinsta, nervui tiesiog pritrūksta vietos – jis suspaudžiamas, ir taip prasideda riešo tunelio sindromo simptomai. Kanalas yra gana siauras ir nelankstus, todėl net nedidelis minkštųjų audinių patinimas gali reikšmingai padidinti spaudimą nervui.
Tipiški riešo tunelio sindromo simptomai
- Tirpimas ar dilgčiojimas nykštyje, rodomajame ir viduriniajame pirštuose, dažniausiai stiprėjantis naktį
- Poreikis papurtyti ranką, norint sumažinti tirpimą ar deginimo jausmą
- Silpstanti suėmimo jėga – daiktai ima iškristi iš rankos be akivaizdžios priežasties
- Delno pagrindo ar riešo skausmas, kuris kartais plinta į dilbį
- Pasunkėjęs smulkiųjų judesių koordinavimas, pavyzdžiui, sagstant sagas ar laikant smulkius daiktus
- Ilgainiui – pastebimai sumažėjęs nykščio pagrindo raumenų tūris, jei problema tęsiasi ilgą laiką
Verta atkreipti dėmesį, kad mažylis dažniausiai netirpsta – jei tirpimas apima ir jį, labiau tikėtina, kad problema siejama ne su riešo tuneliu, o su kitu nervu ar net su kaklo sritimi.
Kas padidina riziką susirgti riešo tunelio sindromu
- Pasikartojantys riešo judesiai – darbas su klaviatūra, pele, siuvimo, surinkimo linijos darbai
- Ilgai laikomas sulenktas ar atlenktas riešas, pavyzdžiui, naudojant vibruojančius įrankius
- Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu ar sergant skydliaukės ligomis
- Uždegiminės sąnarių ligos ir antsvoris, kurie gali prisidėti prie audinių patinimo
- Anksčiau buvusi riešo trauma, pavyzdžiui, lūžis, kuris pakeitė kanalo formą
Kaip galima padėti sau ir kuo gali būti naudinga kineziterapija
Pradinėse stadijose riešo tunelio sindromo simptomus dažnai pavyksta sumažinti nekeičiant gyvenimo radikaliai:
- Darbo metu dažniau keisti riešo padėtį ir daryti trumpas pertraukas nuo pasikartojančių judesių
- Naktį dėvėti riešą tiesia padėtyje fiksuojantį įtvarą, kad riešas nebūtų sulenktas miegant
- Atlikti nervo slydimo (nerve gliding) ir riešo tempimo pratimus, mokantis jų iš specialisto
- Pritaikyti darbo vietos ergonomiką – klaviatūros, pelės padėtį ir riešo atramą
- Sumažinti stiprų suspaudimą reikalaujančius veiksmus, kol simptomai mažėja, pavyzdžiui, ilgą laiką laikytą telefoną ar sunkų krepšį
Kineziterapeutas gali įvertinti, kuri šios problemos stadija jums aktuali, parinkti tikslingus pratimus nervo judrumui bei riešo raumenų balansui atstatyti ir, jei reikia, pritaikyti manualios terapijos metodus įtampai sumažinti. Reguliarus, nuoseklus darbas su riešo ir dilbio raumenimis dažnai leidžia sumažinti simptomus be papildomų intervencijų, tačiau tam reikia kantrybės ir nuoseklumo – vienkartinis pratimas nepakeis savaičių trukmės priežiūros. Svarbu ir tai, kad pratimus pasirinktumėte tinkamu laiku: ūminės, stiprios uždegimo fazės metu intensyvus tempimas gali net padidinti dirginimą, todėl geriau pirmiausia pasitarti su specialistu, o tik tada kurti ilgalaikę pratimų programą.
Kaip vyksta vertinimas pas kineziterapeutą
Pirmo vizito metu svarbu atskirti, ar tirpimą tikrai sukelia riešo tunelio sindromas, ar panašūs simptomai kyla iš kitur – pavyzdžiui, iš kaklo nervų šaknelių ar alkūnės srities nervo suspaudimo. Todėl kineziterapeutas apžiūri ne tik riešą, bet ir visą rankos bei kaklo nervų kelią: tikrina jutimą kiekviename piršte atskirai, suėmimo ir nykščio raumenų jėgą, atlieka specifinius riešo testus, kuriais galima sukelti ar sumažinti tirpimą. Jei simptomai ryškūs ar ilgai trunkantys, gydytojas gali papildomai skirti nervo laidumo tyrimą (EMG), kuris objektyviai parodo, kiek ir kurioje vietoje yra pažeistas nervo laidumas.
Kada verta kreiptis į specialistą asmeniškai
Jei tirpimas tampa nuolatinis dienos metu, jūs pastebite ryškų delno raumenų sumažėjimą (atrofiją) arba suėmimo jėga akivaizdžiai ir nuolat silpsta, nelaukite – tai signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą asmeniškai, nes ilgai trunkantis nervo suspaudimas gali sukelti ilgalaikius pokyčius, kuriuos vėliau sunkiau atstatyti.
Jei jaučiate pasikartojantį rankų ar riešo nuovargį, tirpimą ar silpnumą dėl kasdienio darbo krūvio, verta pasirūpinti rankų ir pečių raumenų bei nervų sveikata sistemingai. Pasižiūrėkite į video kineziterapijos programą pečiams ir rankoms – ją galite atlikti namuose, savo tempu, kartu su aiškiais nurodymais, kaip saugiai stiprinti ir atpalaiduoti rankų raumenis.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi