Peties sąstingis (frozen shoulder): kas tai ir kaip su juo kovoti

Jei paskutiniu metu pastebite, kad petys tampa vis sunkiau pajudinamas – negalite patogiai užsisegti liemenėlės, pasiekti kišenės užpakalinėje kelnių dalyje ar net ramiai miegoti ant tos pusės – galbūt susiduriate su būkle, kuri medicinoje vadinama peties sąstingiu, arba tarptautiniu pavadinimu frozen shoulder. Tai nemalonus, dažnai ilgai trunkantis procesas, bet geroji žinia – tinkamai judant ir atliekant kryptingus pratimus, judrumą dažniausiai pavyksta atgauti.

Kas yra peties sąstingis (frozen shoulder)?

Peties sąstingis – tai būklė, kai peties sąnarį juosianti kapsulė sustorėja, susitraukia ir uždegiminiu procesu praranda elastingumą. Dėl to petys tampa skausmingas ir pamažu vis labiau ribojamas judesyje – tiek judant savarankiškai, tiek kai judesį bando padaryti kitas žmogus. Dažniausiai tai nutinka vienai rankai, dažniau moterims nei vyrams, ir paprastai pasireiškia tarp 40 ir 60 metų amžiaus.

Viena iš sudėtingesnių peties sąstingio savybių yra tai, kad jis vystosi etapais, ir kiekvienas etapas gali trukti keletą mėnesių:

• Užšaldymo (skausmo) stadija – vyrauja skausmas, judesys pamažu mažėja.
• Sušaldyta stadija – skausmas pamažu mažėja, bet judesys lieka labai ribotas.
• Atšilimo stadija – judrumas po truputį grįžta, dažnai per kelis mėnesius ar ilgiau.

Kodėl atsiranda peties sąstingis?

Tikslios priežasties mokslininkai dar nėra visiškai nustatę, tačiau yra žinomi keli veiksniai, kurie padidina riziką susirgti:

• Ilgas peties nejudinimas po traumos, operacijos ar kitos sveikatos problemos.
• Cukrinis diabetas – pacientams, turintiems šią diagnozę, peties sąstingis pasitaiko žymiai dažniau.
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai.
• Ankstesnė panašios būklės epizodas kitame petyje.

Svarbu pabrėžti – jei nejudinate peties dėl skausmo ir vengiate net mažiausio krūvio, tai gali tik paspartinti kapsulės susitraukimą ir pailginti visą procesą.

Kaip atpažinti peties sąstingio simptomus

Dažniausiai pacientai pastebi:

• Laipsniškai, per kelias savaites ar mėnesius, stiprėjantį peties skausmą, kuris gali trikdyti net miegą.
• Vis sunkiau pasiekiamą judesio amplitudę – pakelti ranką į šoną, už nugaros ar virš galvos tampa sunku.
• Jausmą, kad petys „užstrigęs", net kai jį bando pajudinti kitas žmogus.

Šie požymiai skiria peties sąstingį nuo daugelio kitų peties problemų, kuomet judesio apimtis dažniausiai mažėja tik dėl skausmo, o ne dėl tikro sąnario kapsulės suvaržymo.

Kaip kineziterapija gali padėti peties sąstingio atveju

Kineziterapija yra viena iš svarbiausių priemonių kovojant su peties sąstingiu, nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje būklė yra. Kryptingai pritaikyti pratimai ir manualinės technikos padeda:

• Palaipsniui ir saugiai didinti peties judesio amplitudę, nerizikuojant papildomai pažeisti kapsulės.
• Sumažinti aplinkinių raumenų kompensacinę įtampą, kuri dažnai susikaupia stengiantis „apeiti" ribotą judesį.
• Palaikyti raumenų tonusą tuo laiku, kai natūralus judesio diapazonas yra sumažėjęs.
• Greičiau ir sklandžiau pereiti į atšilimo stadiją, kai judrumas pradeda grįžti.

Svarbu, kad pratimai būtų pritaikyti konkrečiai stadijai – skausmo stadijoje akcentas dedamas į švelnų, neforsuotą judesį ir skausmo valdymą, o vėlesnėse stadijose galima saugiai didinti intensyvumą ir judesio ribas.

Kada verta kreiptis į specialistą

Jei peties judrumas mažėja ilgiau nei kelias savaites, skausmas trikdo miegą ar įprastinę kasdienę veiklą, arba pastebite, kad negalite atlikti judesių, kuriuos anksčiau atlikti sekėsi lengvai – verta neatidėliojant pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ortopedu gyvai. Tikslus būklės įvertinimas ir laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sutrumpinti visą atsigavimo kelią.

Jei norite struktūruotai ir saugiai dirbti su peties judrumu namų sąlygomis, pasižiūrėkite į mano parengtą video kineziterapijos programą pečiams ir rankoms – ji sudaryta taip, kad pratimai būtų pritaikomi pagal jūsų esamą judesio amplitudę ir skausmo lygį, padedant žingsnis po žingsnio atgauti peties judrumą.