Kartais žmogus pastebi ne skausmą, o kažką keistesnio – žiūrint į savo nugarą veidrodyje ar fotografijoje matyti, kad viena (rečiau abi) mentė lyg atsikišusi, jos kraštas išsikiša į šalis, ypač spaudžiant ranka į sieną ar atliekant atsispaudimą. Toks reiškinys vadinamas menčių sparnavimu ir dažniausiai rodo, kad tam tikri pečių juostos raumenys dirba nepakankamai efektyviai. Nors tai gali atrodyti tik kosmetinė ypatybė, ilgainiui menčių sparnavimas gali prisidėti prie peties skausmo ir sumažėjusios rankos jėgos.
Kas iš tikrųjų yra menčių sparnavimas
Sveikoje būsenoje mentė glaudžiai priglunda prie krūtinės ląstos ir juda sinchroniškai su ranka. Kai tam tikri raumenys – dažniausiai priekinis dantytasis raumuo (m. serratus anterior) arba trapecinio raumens vidurinė ir apatinė dalys – nepakankamai stabilizuoja mentę, jos vidinis kraštas ima atsiskirti nuo krūtinės ląstos ir išsikišti į šalį. Tai ir vadinama menčių sparnavimu.
Dažniausios priežastys
- Ilgalaikis silpnumas ar neaktyvumas priekinio dantytojo raumens srityje, dažnai susijęs su sėdimu darbu ir sulinkusia laikysena.
- Nervo, inervuojančio priekinį dantytąjį raumenį (n. thoracicus longus), pažeidimas ar sudirginimas – gali atsirasti po sunkaus fizinio krūvio, traumos ar net gripo.
- Netolygus raumenų vystymasis sportuojant, kai stiprinami krūtinės raumenys, bet pamirštami mentę stabilizuojantys raumenys nugaroje.
- Bendras laikysenos pablogėjimas – suapvalėję pečiai ir priekyje pasvirusi galva keičia mentės padėtį krūtinės ląstoje.
Kaip atpažinti menčių sparnavimą
Dažniausiai tai pastebima ne dėl skausmo, o vizualiai – šeimos narys ar treneris atkreipia dėmesį, kad mentė atsikiša. Save patikrinti galima ir savarankiškai:
- Atsistokite priešais sieną ir stumkite delnais į sieną tiesiomis rankomis – jei viena mentė aiškiai labiau išsikiša nei kita, tai gali būti požymis.
- Atlikdami atsispaudimą nuo grindų ar sienos, stebėkite, ar mentės krašto neišsikiša viršutinėje judesio fazėje.
- Kartais kartu jaučiamas nuovargis ar diskomfortas keliant ranką virš galvos, ypač po ilgesnio krūvio.
Ką galima daryti savarankiškai
Dažniausiai švelnaus ar vidutinio laipsnio menčių sparnavimui padeda kryptingas raumenų stiprinimas ir laikysenos korekcija:
- Sienos slydimai (angl. wall slides) – rankos priglaustos prie sienos alkūnėmis, lėtai slenkamos aukštyn ir žemyn, aktyviai spaudžiant menčių apačią žemyn ir į vidų.
- Priekinio dantytojo raumens stiprinimas – lenta atsiremiant į sieną ar grindis, stengiantis „ištiesti“ nugarą tarp menčių viršutinėje pozicijoje.
- Elastinės juostos traukimas į šalis per krūtinę, sutelkiant dėmesį į menčių priartinimą prie krūtinės ląstos, o ne tik rankų judesį.
- Bendras laikysenos stiprinimas – tarpumenčių ir apatinės trapecijos raumenų aktyvinimas per dieną kelis kartus.
Kada būtina kreiptis į specialistą
Jei mentė sparnuoja ryškiai, atsirado staiga po traumos ar sunkaus krūvio, jaučiate raumenų silpnumą keliant ranką, tirpimą ar aiškų skausmą – tokiu atveju savarankiškų pratimų neužtenka ir būtina kreiptis į kineziterapeutą ar gydytoją asmeniškai. Ypač jei įtariamas nervo pažeidimas, svarbu kuo anksčiau nustatyti tikslią priežastį, kad reabilitacija būtų kuo efektyvesnė.
Jei pastebite panašių požymių ar tiesiog jaučiate, kad pečių juosta dirba netolygiai, kviečiu susipažinti su video kineziterapijos programa pečiams ir rankoms – joje rasite nuosekliai parinktus pratimus, padedančius stiprinti mentę stabilizuojančius raumenis ir atkurti taisyklingą pečių juostos funkciją.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi