Kodėl vieną dieną skauda, o kitą ne? Skausmo svyravimų priežastys

Vieną rytą atsikeliate ir jaučiatės beveik pamiršę, kad kada nors skaudėjo nugarą, o kitą dieną net paprastas pasilenkimas prie batų raištelių sukelia aštrų dygtelėjimą. Pas mane į kabinetą reguliariai ateina pacientai, kurie klausia, kodėl skausmas svyruoja taip nenuspėjamai, nors, atrodo, jie elgiasi lygiai taip pat kiekvieną dieną. Tiesa ta, kad skausmo pojūtis retai būna pastovus dydis – jis kinta priklausomai nuo miego, streso, judesio ir net oro sąlygų, todėl geros ir blogos dienos yra visiškai normalus reiškinys, o ne ženklas, kad kažkas staiga pablogėjo.

Kaip miegas veikia skausmo pojūtį

Miegas yra vienas svarbiausių, tačiau dažniausiai nepastebimų veiksnių, lemiančių, kodėl skausmas svyruoja iš dienos į dieną. Kai miegame per mažai arba miegas yra neramus, nervų sistema tampa jautresnė dirgikliams – tie patys judesiai, kurie paprastai nekeltų diskomforto, staiga gali sukelti skausmą. Be to, būtent miego metu vyksta didžioji dalis audinių atsistatymo procesų.

• Prastas miegas didina raumenų įtampą ir jautrumą skausmui.
• Nepakankamas poilsis sulėtina uždegimo mažėjimo procesus organizme.
• Reguliarus miego režimas padeda nervų sistemai geriau reguliuoti skausmo signalus.

Streso ir emocinės būklės įtaka

Emocinė būklė ir fizinis skausmas yra glaudžiai susiję – tai patvirtina ir mokslo tyrimai, ir mano kasdienė klinikinė patirtis. Įtemptą darbo dieną, prieš svarbų susitikimą ar po nervingo pokalbio dažnas pastebi, kad nugara ar sprandas „suspaudžia“ stipriau nei įprastai. Taip nutinka todėl, kad stresas didina raumenų tonusą, ypač kaklo, pečių ir juosmens srityse, o kartu sumažina skausmo toleravimo slenkstį.

• Ilgalaikis stresas palaiko nuolatinę raumenų įtampą.
• Nerimas gali sustiprinti smegenų reakciją į skausmo signalus.
• Atsipalaidavimo pratimai ir kvėpavimo technikos padeda sumažinti šį poveikį.

Fizinio aktyvumo kiekio svyravimai

Dar viena dažna priežastis, kodėl skausmas svyruoja, – nevienodas fizinio aktyvumo kiekis skirtingomis dienomis. Savaitgalį intensyviai padirbėjus sode arba netikėtai ilgai pasėdėjus prie kompiuterio, kūnas gali reaguoti skausmu tik po dienos ar dviejų – tai vadinamasis uždelstas atsakas. Kita vertus, per mažai judėjimo taip pat kenkia, nes raumenys silpnėja ir tampa mažiau atsparūs kasdieniam krūviui.

• Staigus krūvio padidėjimas gali sukelti vėluojantį skausmo protrūkį.
• Per ilgas sėdėjimas be pertraukų didina juosmens ir kaklo įtampą.
• Reguliarus, saikingas judėjimas stabilizuoja skausmo pojūtį labiau nei epizodiniai fiziniai krūviai.

Uždegiminiai ir hormoniniai veiksniai

Organizme nuolat vyksta smulkūs uždegiminiai procesai, kurių intensyvumas kinta priklausomai nuo mitybos, hidratacijos, hormonų lygio ir net oro slėgio pokyčių. Būtent todėl kai kurie pacientai pastebi, kad prieš lyjant ar keičiantis orams nugara „nujaučia“ pokytį. Moterims papildomą svyravimą gali lemti ir hormoniniai ciklo pokyčiai, kurie laikinai keičia raumenų ir sąnarių jautrumą.

Svarbu suprasti, kad skausmo svyravimas savaime nėra bloga naujiena – tai rodo, jog jūsų nervų sistema aktyviai reaguoja į aplinką, o ne kad būklė nuolat blogėja. Tačiau stebėti šiuos svyravimus verta, nes jie gali padėti geriau pažinti savo kūną ir laiku pastebėti tikrus pokyčius.

Kada verta kreiptis į specialistą

Jei skausmas ne tik svyruoja, bet ir palaipsniui stiprėja, trunka ilgiau nei kelias savaites, plinta į kojas ar rankas, ar yra lydimas tirpimo, silpnumo arba karščiavimo – tuomet verta nebelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu gyvai. Savarankiškas stebėjimas yra naudingas, tačiau tikslią priežastį ir tinkamiausią sprendimą įvertinti gali tik kineziterapeutas ar gydytojas, atlikęs išsamų fizinį patikrinimą.

Jeigu norite geriau suprasti savo skausmo priežastis ir sumažinti jo svyravimų dažnį, kviečiu susipažinti su mano parengta nugaros skausmo prevencijos programa – joje žingsnis po žingsnio mokau, kaip stiprinti kūną taip, kad geros dienos taptų norma, o ne išimtimi.