Vieną dieną nugara juda laisvai, galite pasilenkti, pasisukti, net pasportuoti – ir skausmo nė kvapo. O kitą dieną, nors atrodo, kad elgiatės visiškai taip pat, net atsistojant nuo kėdės jaučiate įtampą juosmenyje. Jei dažnai klausiate savęs, kodėl skausmas svyruoja iš dienos į dieną, nors gyvenimo būdas tarsi nekinta – šis klausimas kyla daugeliui mano pacientų, ir atsakymas dažniausiai yra ne vienas, o kelių faktorių suma.

Moteris laiko juosmenį dėl svyruojančio nugaros skausmo

Kodėl skausmas niekada nėra pastovus

Skausmas nėra statiškas rodiklis, panašus į kūno temperatūrą – tai dinamiškas signalas, kurį nervų sistema generuoja priklausomai nuo daugybės kintamų veiksnių. Audiniai (raumenys, sąnariai, tarpslanksteliniai diskai) kiekvieną dieną yra skirtingai apkraunami, skirtingai pailsėję ir skirtingai jaučiami pačios nervų sistemos. Todėl tas pats judesys vieną dieną gali būti visiškai neutralus, o kitą – sukelti ryškų diskomfortą. Dažnai pacientai ieško vienos „priežasties“, nors realybėje kodėl skausmas svyruoja paaiškina keletas tarpusavyje susijusių dalykų.

Judėjimo kiekis ir poza per praėjusias dienas

Skausmo intensyvumas šiandien dažnai yra praėjusios dienos ar net kelių dienų „atoveikis“. Jei vakar ilgai sėdėjote prie kompiuterio, kėlėte sunkesnius daiktus ar nepatogiai pasisukote, audiniai gali reaguoti su vėlavimu – uždegiminis atsakas ir raumenų įtampa kartais pasireiškia tik po 12–24 valandų. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl skausmas svyruoja net tada, kai šiandienos veikla atrodo visiškai įprasta – realus „kaltininkas“ gali slypėti vakarykštėje ar užvakarykštėje dienoje. Verta atkreipti dėmesį į šiuos momentus:

Svarbu pabrėžti, kad tai, jog skausmas atsirado su vėlavimu, nereiškia, kad audiniai yra pažeisti – tiesiog jų reakcija į apkrovą ne visada yra tiesioginė ir akimirksnio.

Miegas, nuovargis ir emocinė įtampa

Nervų sistema, kuri apdoroja skausmo signalus, yra jautri nuovargiui ir stresui. Po prastos miego nakties arba įtemptos darbo dienos skausmo slenkstis dažnai sumažėja – tai reiškia, kad tie patys dirgikliai audiniuose yra interpretuojami kaip intensyvesnis skausmas. Štai kodėl po nemigos nakties ar emociškai sunkios dienos nugara ar sprandas gali „skaudėti labiau“, nors fiziškai nieko ypatingo neįvyko.

Oro sąlygos, temperatūra ir bendra savijauta

Kai kurie pacientai pastebi, kad skausmas sustiprėja šaltu, drėgnu ar audringu oru. Mokslininkai šio ryšio dar nepaaiškina vienareikšmiškai, tačiau atmosferos slėgio pokyčiai ir šaltis gali laikinai padidinti raumenų įtampą ir sąnarių jautrumą. Taip pat bendra savijauta – peršalimas, hormoniniai svyravimai, dehidratacija, net ir nepakankamas vandens kiekis organizme – gali netiesiogiai paveikti, kaip audiniai reaguoja į kasdienį krūvį. Štai dar vienas pavyzdys, kodėl skausmas svyruoja net tada, kai jūsų fizinis aktyvumas iš dienos į dieną atrodo nepakitęs – kūno vidinė būsena niekada nėra identiška dviem dienomis iš eilės.

Papildomai verta paminėti ir hormoninius ciklus, ypač moterims – daugelis pastebi, kad skausmo jautrumas kinta priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės. Tai visiškai natūralus fiziologinis reiškinys, susijęs su hormonų įtaka audinių elastingumui ir skausmo jautrumo slenksčiui.

Kaip stebėti savo skausmo svyravimus

Naudingiausia nebūti tiesiog pasyviu skausmo stebėtoju, o pradėti trumpą dienoraštį, kuriame pažymite:

Po kelių savaičių dažnai išryškėja aiškus modelis, padedantis suprasti, kurie veiksniai jums asmeniškai turi didžiausią įtaką. Kai kuriems pacientams tai būna miego trūkumas, kitiems – ilgas sėdėjimas be pertraukų, dar kitiems – emocinė įtampa darbe. Turėdami šią informaciją, galite kryptingai koreguoti kasdienius įpročius, o ne tik reaguoti į skausmą tada, kai jis jau atsiradęs.

Ką galite daryti jau šiandien

Nepriklausomai nuo to, kurį veiksnį laikysite pagrindiniu, keletas paprastų žingsnių padeda sumažinti skausmo svyravimų amplitudę ir jaustis stabiliau iš dienos į dieną:

Šie įpročiai nepanaikins skausmo svyravimų per vieną dieną, tačiau laikui bėgant dažnai sumažina tiek jų dažnį, tiek intensyvumą.

Kada vertėtų kreiptis į specialistą

Natūralūs skausmo svyravimai dažniausiai nėra pavojaus signalas, jei bendra tendencija per savaites ar mėnesius nesustiprėja. Tačiau jei pastebite, kad skausmas tampa vis intensyvesnis, trunka ilgiau, atsiranda naktį ramybės būsenoje, plinta į kojas ar rankas, arba atsiranda tirpimas, silpnumas ar kūno temperatūros pokyčiai – tuomet verta nebelaukti ir susitarti dėl asmeninio vizito pas kineziterapeutą ar gydytoją, kad būtų įvertinta tikroji priežastis.

Jeigu jūsų nugaros skausmas kaitaliojasi ir norite geriau suprasti, kaip sumažinti jo pasikartojimo dažnį ir intensyvumą ilgalaikėje perspektyvoje, kviečiu susipažinti su mano sudaryta nugaros skausmo prevencijos video programa – ji padės sustiprinti palaikančius raumenis ir sumažinti skausmo svyravimų dažnį kasdieniame gyvenime.