Kaip stresas fiziškai veikia jūsų kūną ir raumenis

Po įtemptos darbo dienos daug žmonių pastebi, kad pečiai pakilę beveik iki ausų, žandikaulis sukąstas, o galva svaigsta – nors jokio fizinio krūvio tarsi ir nebuvo. Tai vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip stresas veikia kūną ne tik emociškai, bet ir visiškai apčiuopiamai, per raumenis, kvėpavimą ir laikyseną. Per savo praktiką dažnai matau, kad būtent lėtinis stresas, o ne fizinis krūvis, yra tikroji kaklo, pečių ar nugaros įtampos priežastis.

Kodėl stresas iš viso jaučiamas kūne

Kai smegenys suvokia grėsmę – nesvarbu, ar tai realus pavojus, ar tik artėjantis terminas darbe – organizmas suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Išsiskiria adrenalinas ir kortizolis, padažnėja pulsas, paviršutiniu tampa kvėpavimas, o raumenys – ypač kaklo, pečių ir nugaros – automatiškai įsitempia, ruošdamiesi veiksmui. Problema ta, kad šiuolaikiniame gyvenime ta įtampa retai kada „išnaudojama“ judesiu, todėl raumenys lieka suįtempti valandų valandas.

Kur stresas dažniausiai „nusėda“ kūne

Kiekvienas žmogus stresą kaupia šiek tiek kitaip, tačiau klinikinėje praktikoje pastebiu keletą itin dažnų vietų:

• kaklas ir pečiai – nesąmoningai pakylantys ir įsitempiantys, ypač sėdint prie kompiuterio;
• žandikaulis – sukandami dantys, kartais sukeliantys galvos skausmą;
• krūtinės ląsta – paviršutiniškas, greitas kvėpavimas vietoj gilaus pilvinio;
• juosmuo – nuolatinė įtampa, ribojanti judesių laisvę ir sukelianti skausmą.

Tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip stresas fiziškai veikia kūną – jis tiesiog „įsikuria“ konkrečiuose raumenyse ir ten pasilieka.

Ilgalaikės lėtinio streso pasekmės raumenims ir sąnariams

Kai raumenų įtampa tampa nuolatine būsena, o ne trumpalaike reakcija, ji pradeda veikti visą organizmą:

• sutrinka raumenų kraujotaka, todėl jie greičiau pavargsta ir lėčiau atsigauna;
• didėja galvos skausmų dėl įtempto kaklo dažnis;
• pablogėja miego kokybė, o tai dar labiau apsunkina raumenų atsipalaidavimą;
• ilgainiui gali formuotis nuolatiniai skausmo taškai nugaroje ar pečiuose.

Būtent todėl žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą, į mane dažnai kreipiasi ne dėl traumos, o dėl neaiškios, „iš niekur atsiradusios“ raumenų įtampos.

Ką galima daryti jau šiandien

Gera žinia – kūno reakciją į stresą galima sąmoningai keisti, ir tam nereikia daug laiko:

• keletą kartų per dieną sąmoningai atleiskite pečius žemyn ir atsipalaiduokite žandikaulį;
• skirkite kelias minutes lėtam, giliam pilvo kvėpavimui – tai tiesiogiai mažina kortizolio kiekį;
• reguliariai darykite trumpas pertraukas judėjimui, ypač jei darbas sėdimas;
• švelnus tempimas ar masažas padeda „paleisti“ jau susikaupusią raumenų įtampą.

Šie žingsniai nepašalina pačio streso šaltinio, tačiau padeda organizmui greičiau grįžti į ramybės būseną ir sumažina fizinį krūvį raumenims.

Jei nuovargis, galvos skausmai ar raumenų įtampa kartojasi nuolat ir netgi trikdo miegą ar kasdienę savijautą, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu – ilgalaikis stresas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, ne vien per kūną.

Norintiems išmokti praktinių būdų, kaip sumažinti streso poveikį kūnui ir raumenims, parengiau video kursą streso mažinimui, kuriame žingsnis po žingsnio dalinuosi kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikomis, padedančiomis atgauti pusiausvyrą namų aplinkoje.