Kaip stresas fiziškai veikia jūsų kūną ir raumenis

Jaučiate, kad pečiai lyg „prilipę“ prie ausų, žandikaulis suspaustas, o vakare kūnas atrodo pavargęs, nors fiziškai per dieną beveik nejudėjote? Tai ne vaizduotė – kaip stresas veikia kūną, puikiai matau kasdien savo kabinete: įtampa, kilusi galvoje, labai realiai „nusėda“ raumenyse, sąnariuose ir net kvėpavime. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kokie fiziologiniai procesai vyksta kūne patiriant stresą ir ką galite padaryti, kad jie nesukauptų lėtinio skausmo.

Kodėl stresas sukelia raumenų įtampą

Kai smegenys suvokia grėsmę – nesvarbu, ar tai artėjantis terminas darbe, ar sunkus pokalbis – kūnas automatiškai aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Išsiskiria adrenalinas ir kortizolis, padažnėja pulsas, o raumenys, ypač sprando, pečių juostos ir viršutinės nugaros srityje, refleksiškai įsitempia, ruošdamiesi veikti. Problema ta, kad šiuolaikiniame gyvenime „grėsmė“ dažniausiai neišnyksta per kelias minutes – ji tęsiasi valandas ar dienas, todėl raumenys lieka chroniškai įsitempę, net kai to nejaučiame sąmoningai.

Kur kūne stresas „nusėda“ labiausiai

Kiekvienas žmogus stresą laiko kitaip, tačiau klinikinėje praktikoje dažniausiai pastebiu tam tikrus pasikartojančius modelius:

• Sprandas ir pečiai – pečių pakėlimas ir suspaudimas yra viena dažniausių pasąmoningų streso reakcijų
• Žandikaulis – dantų sukandimas ar trynimas miegant dažnai susijęs būtent su emocine įtampa
• Juosmuo – ilgai trunkanti įtampa gali sukelti giliųjų nugaros raumenų spazmą
• Krūtinė ir kvėpavimas – stresuojant kvėpavimas tampa paviršutiniškas, dažnai kvėpuojama tik krūtine, o ne diafragma
• Virškinimo sistema – dėl padidėjusio kortizolio kiekio gali sutrikti apetitas ar virškinimas

Kaip atpažinti, kad jūsų skausmą sukelia būtent stresas

Yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Skausmas ar įtampa sustiprėja būtent įtemptesniu laikotarpiu, o savaitgalį ar atostogų metu sumažėja
• Jaučiate įtampą simetriškai abiejose kūno pusėse, dažniausiai sprande ir pečiuose
• Rytais pabundate su suspaustu žandikauliu ar galvos skausmu
• Fiziniai tyrimai ar apžiūra nerodo aiškaus struktūrinio pažeidimo

Svarbu suprasti – tai nereiškia, kad skausmas „tik įsivaizduojamas“. Raumenų įtampa, kilusi dėl streso, yra visiškai reali fiziologinė reakcija, kurią galima pajusti ranka ir kuri gali sukelti tikrą, apčiuopiamą skausmą.

Ką galima daryti kasdien

Geros naujienos – kūnas taip pat gali „išmokti“ greičiau atsipalaiduoti. Keletas praktinių žingsnelių:

• Kelis kartus per dieną sąmoningai patikrinkite pečius – ar jie nepakelti prie ausų, ir leiskite jiems nusileisti
• Praktikuokite lėtą, giluminį kvėpavimą pilvu, o ne krūtine – tai natūraliai signalizuoja nervų sistemai, kad pavojaus nėra
• Reguliariai keiskite kūno padėtį darbo metu, venkite ilgo sėdėjimo be pertraukų
• Skirkite laiko lengvam judėjimui – net trumpas pasivaikščiojimas mažina kortizolio kiekį
• Jei įmanoma, pasinaudokite atpalaiduojančiu masažu – jis padeda „išjungti“ užsitęsusią raumenų įtampą, kurios vien valia atleisti dažnai nepakanka

Kada verta kreiptis į specialistą

Jei įtampa ar skausmas tampa nuolatiniai, trukdo ramiai miegoti ar riboja kasdienę veiklą, verta pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju gyvai. Specialistas padės įvertinti, ar skausmą sukelia tik įtampa, ar prisideda ir kitos priežastys, bei parinks individualiai pritaikytas priemones.

Jei norite išmokti veiksmingų būdų atpalaiduoti kūną ir sumažinti streso sukeliamą įtampą, kviečiu susipažinti su mano parengtu video kursu, kaip sumažinti stresą – jame rasite praktines technikas, padedančias grąžinti ramybę tiek protui, tiek kūnui.