Stuburo kanalo susiaurėjimas (spinalinė stenozė): kaip kineziterapija gali palengvinti simptomus

Jei pastaruoju metu pastebite, kad einant ilgesnį atstumą pradeda tirpti ar silpti kojos, o pristabdžius ir šiek tiek pasilenkus į priekį skausmas atslūgsta – tai gali būti spinalinė stenozė, arba stuburo kanalo susiaurėjimas. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonėms sunku ilgai vaikščioti ar stovėti, tačiau geros žinios yra tai, kad tinkamai parinkti judesiai gali reikšmingai palengvinti savijautą.

Kas yra stuburo kanalo susiaurėjimas

Stuburo kanalas – tai anga, kuria eina nugaros smegenys ir iš jų išeinantys nervai. Su amžiumi, dėl tarpslankstelinių diskų suplokštėjimo, sąnarių sustorėjimo ar raiščių sukalkėjimo, šis kanalas gali susiaurėti ir pradėti spausti nervines struktūras. Būtent tai medicinoje ir vadinama spinaline stenoze. Dažniausiai ji išsivysto juosmens srityje ir pasireiškia palaipsniui, todėl žmonės ilgą laiką savo simptomus priskiria tiesiog „amžiui“ ar nuovargiui.

Būdingi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

• Kojų skausmas, silpnumas ar tirpimas, atsirandantis vaikštant ir praeinantis pailsėjus arba pasilenkus į priekį;
• Sunkumo, „švino“ jausmas kojose po ilgesnio stovėjimo;
• Palengvėjimas sėdint, važiuojant dviračiu ar stumiant vežimėlį (kūnas tada šiek tiek pasvyra į priekį);
• Nugaros skausmas, kuris ne visada būna pagrindinis nusiskundimas.

Šis vaikščiojimo–poilsio ciklas yra vienas ryškiausių požymių, padedančių atskirti spinalinę stenozę nuo, pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimų kojose, todėl apie jį verta papasakoti ir gydytojui.

Kodėl pasilenkimas į priekį palengvina skausmą

Kai stuburas šiek tiek sulenkiamas į priekį, stuburo kanalas natūraliai šiek tiek išsiplečia ir spaudimas nervams sumažėja. Būtent todėl daugelis žmonių su spinaline stenoze instinktyviai atsiremia į vežimėlio rankeną ar pasilenkia perkant parduotuvėje – tokioje padėtyje jiems tiesiog lengviau. Kineziterapijoje šis principas naudojamas sąmoningai: parenkami pratimai, kurie moko kūną judėti taip, kad kanalas liktų kuo laisvesnis, kartu stiprinant pilvo ir nugaros raumenis, kurie stabilizuoja stuburą.

Ką gali padėti kineziterapija

Nors kineziterapija negali „padidinti“ stuburo kanalo, ji gali reikšmingai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai taikomos priemonės:

• Pratimai, lenkiantys juosmenį į priekį ir mažinantys nervų spaudimą (pvz., kelių traukimas prie krūtinės gulint);
• Giliųjų pilvo ir nugaros raumenų stiprinimas, siekiant geresnio stuburo stabilumo;
• Palaipsnis ėjimo ištvermės didinimas – trumpais, bet reguliariais intervalais;
• Laikysenos ir ėjimo technikos korekcija, siekiant sumažinti nereikalingą apkrovą juosmeniui.

Svarbiausia – programa turi būti individualizuota ir kartojama nuosekliai, nes vienkartinis pratimų atlikimas rezultato neduos. Dauguma pacientų geriausius rezultatus pajunta po kelių savaičių reguliaraus darbo.

Kada būtina kreiptis į specialistą asmeniškai

Jei kojų silpnumas progresuoja, atsiranda pėdos „nukarimas“ vaikštant, sutrinka šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė, arba skausmas nemažėja ilsintis – tai signalai, kurių negalima ignoruoti, ir reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą gyvai, o ne bandyti spręsti problemą savarankiškai pagal internete rastą informaciją.

Jei jaučiate panašius simptomus ir norite saugiai, nuosekliai ir be skubėjimo pradėti judėti daugiau neskausdami, kviečiu susipažinti su mano video kineziterapijos programa nugaros skausmui – joje pratimai parenkami taip, kad tinkamai apkrautų stuburą ir padėtų judėti drąsiau kasdienybėje.