Įsivaizduokite situaciją: po operacijos, insulto ar sunkios traumos ranka ar koja tiesiog „neklauso“ – judesio amplitudė sumažėjusi, raumenys silpni, o pati galimybė savarankiškai pajudinti sąnarį dar neatsigavusi. Būtent tokiais atvejais į pagalbą ateina pasyvi kineziterapija – metodas, kai judesius atlieka ne pats pacientas, o kineziterapeutas, rūpestingai judindamas sąnarius ir raumenis už jį.
Kas yra pasyvi kineziterapija?
Pasyvi kineziterapija – tai gydomųjų judesių atlikimo būdas, kai sąnarį ar galūnę juda ne pats žmogus savo raumenų jėga, o specialistas, kruopščiai kontroliuodamas judesio kryptį, amplitudę ir tempą. Skirtingai nuo aktyvių pratimų, čia pacientas gali visiškai atpalaiduoti raumenis – visą darbą atlieka kineziterapeuto rankos. Toks metodas ypač aktualus tada, kai:
- po operacijos ar traumos raumenys dar per silpni patiems judinti sąnarį;
- dėl neurologinių sutrikimų (pvz., po insulto) sutrikusi nervinė kontrolė;
- sąnarys ilgai buvo imobilizuotas ir prarado dalį natūralios judesio amplitudės;
- bet koks aktyvus judesys šiuo metu sukeltų per didelį skausmą.
Kada pasyvi kineziterapija naudojama dažniausiai
Savo praktikoje dažniausiai taikau pasyvią kineziterapiją reabilitacijos pradiniame etape – kai svarbiausia ne stiprinti raumenis, o išsaugoti sąnario judrumą ir neleisti susiformuoti kontraktūroms (sąnario sustingimui). Tai aktualu po kelio ar peties operacijų, ilgo gulėjimo ligoninėje, taip pat žmonėms, kurių judrumas ribotas dėl lėtinių ligų ar amžiaus. Pasyvūs judesiai taip pat padeda:
- pagerinti kraujotaką sąnario ir raumenų srityje;
- sumažinti patinimą ir sustingimo pojūtį;
- „priminti“ nervų sistemai natūralią judesio trajektoriją;
- paruošti pacientą laipsniškam perėjimui prie aktyvių pratimų.
Kuo pasyvi kineziterapija skiriasi nuo įprastų pratimų
Įprasti kineziterapijos pratimai reikalauja, kad pats žmogus sąmoningai įtemptų raumenis ir atliktų judesį. Pasyvios kineziterapijos metu ta pačia kryptimi judinti gali visiškai neįtempti raumenų – visą darbą, taip pat ir judesio kontrolę, perima specialistas. Tai leidžia saugiai dirbti net tada, kai pats sąnario ar raumens aktyvinimas dar neįmanomas arba nerekomenduojamas. Svarbu suprasti, kad pasyvi kineziterapija dažniausiai yra tik vienas etapas – vėliau, sąnariui ir raumenims sustiprėjus, laipsniškai pereinama prie aktyvesnių, savarankiškai atliekamų pratimų.
Ko tikėtis pirmojo užsiėmimo metu
Pirmo susitikimo metu visada įvertinu esamą sąnario judesio amplitudę, raumenų tonusą ir skausmo pobūdį – tik tada parenku tinkamiausią judesių kryptį ir intensyvumą. Judesiai atliekami lėtai, kontroliuojamai, orientuojantis į paciento pojūčius – jokiu būdu neforsuojant per didelio skausmo. Dažniausiai tokie užsiėmimai trunka 30–45 minutes, o jų dažnis priklauso nuo būklės sunkumo ir gydytojo rekomendacijų.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei jaučiate, kad po operacijos, traumos ar ilgos imobilizacijos sąnario judesys pastebimai sumažėjęs, atsiranda tirštumo ar sustingimo jausmas, kurio pats negalite išjudinti, ar tiesiog nesate tikri, kokie judesiai šiuo metu jums saugūs – geriausia nelaukti ir pasitarti su kineziterapeutu asmeniškai. Specialistas įvertins jūsų individualią situaciją, atmes galimas kontraindikacijas ir parinks tinkamiausią reabilitacijos planą, kurio pasyvi kineziterapija gali būti tik viena, bet svarbi dalis.
Jeigu jums ar jūsų artimajam šiuo metu reikalinga pasyvi kineziterapija namuose ar kabinete, kviečiu susipažinti su mano teikiama pasyvios kineziterapijos paslauga – padėsiu saugiai ir palaipsniui atgauti judesio laisvę.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi