Pasyvi kineziterapija: kai judesius atlieka ne jūs, o specialistas

Jei po traumos, operacijos ar insulto ranka ar koja tiesiog „neklauso“, o savarankiškai pajudinti sąnario nebepavyksta, greičiausiai jau esate girdėję apie pasyvią kineziterapiją – metodą, kai judesį už jus atlieka specialistas. Daugeliui pacientų tai pirmasis žingsnis atgal į savarankišką judėjimą, todėl verta suprasti, kaip šis metodas veikia ir kada jis tikrai padeda.

Kas yra pasyvi kineziterapija?

Pasyvi kineziterapija – tai judesių atlikimo būdas, kai sąnarį per visą jo judesio amplitudę pajudina ne pats žmogus, o kineziterapeutas. Raumenys šio judesio metu neįsitempia savarankiškai – juos tiesiog „veda“ specialisto rankos. Tai visiškai skiriasi nuo įprastų pratimų, kuriuos atliekame patys, ir dažnai tampa vieninteliu galimu judėjimo būdu, kai raumenų jėgos ar sąmoningos kontrolės laikinai trūksta.

Kada pasyvi kineziterapija tampa būtina

Šis metodas dažniausiai taikomas tada, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių laikinai negali pats sąmoningai valdyti raumens ar visiškai jo nejaučia. Dažniausios situacijos:

• Ankstyvas laikotarpis po insulto, kai judesio kontrolė dar neatstatyta;
• Būklė po sunkios operacijos ar ilgo imobilizacijos periodo, kai sąnarys „sustingęs“;
• Nervų pažeidimai, dėl kurių raumuo laikinai neįsitempia komandos;
• Ilgalaikis lovos režimas, kai kyla rizika, jog sąnarys apskritai praras judesio amplitudę.

Kokią naudą duoda pasyvūs judesiai

Nors pacientas pats aktyviai nedalyvauja, pasyvi kineziterapija nėra vien formalumas – ji atlieka keletą svarbių funkcijų organizmui:

• Padeda išsaugoti sąnario judesio amplitudę ir apsaugo nuo kontraktūrų (sustingimo);
• Gerina kraujo ir limfos apytaką pažeistoje galūnėje, mažina patinimą;
• Palaiko raumens ir jį supančių audinių elastingumą, kol grįžta savarankiška jėga;
• Siunčia nervų sistemai judesio signalus, kurie gali paspartinti motorinės kontrolės atsigavimą.

Būtent todėl pasyvi kineziterapija dažnai skiriama ne kaip savarankiška priemonė, o kaip tiltas – etapas, po kurio pamažu pereinama prie aktyvesnių, paciento paties atliekamų judesių.

Kaip vyksta pasyvios kineziterapijos seansas

Seanso metu specialistas atsargiai, kontroliuojamu tempu ir be skausmo juda per kiekvieną sąnarį – pirštus, riešą, alkūnę, petį, kelį ar čiurną, priklausomai nuo to, kuri kūno dalis pažeista. Judesių amplitudė ir intensyvumas parenkami individualiai, atsižvelgiant į diagnozę, audinių būklę ir bendrą sveikimo etapą. Svarbu, kad tokius judesius atliktų kvalifikuotas specialistas – netaisyklingai atliktas pasyvus judesys gali pakenkti, o ne padėti.

Kada verta kreiptis į specialistą asmeniškai

Jei artimasis po insulto, operacijos ar traumos nebegali savarankiškai pajudinti rankos ar kojos, arba pastebite, kad sąnarys palaipsniui „sustingsta“ ir judesio amplitudė mažėja, tai signalas, jog reikalinga profesionali pagalba – nelaukite, kol padėtis pablogės savaime. Kuo anksčiau pradedama tinkama reabilitacija, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sąnario judrumą ir paspartinti atsigavimą.

Jei jums ar jūsų artimajam reikalinga pasyvi kineziterapija namuose, kviečiu susipažinti su pasyvios kineziterapijos paslauga – padėsiu saugiai ir profesionaliai palaikyti judesio amplitudę kelyje į savarankišką judėjimą.