Kriaušinio raumens sindromas: kai skausmas plinta į koją

Skauda giliai sėdmenyje, skausmas plinta žemyn į koją, o ilgai sėdint pojūtis tik stiprėja? Daugelis iš karto pagalvoja apie išialgiją, tačiau kartais tikroji priežastis slypi ne stuburo srityje, o giliai sėdmenyje esančiame nedideliame raumenyje. Kriaušinio raumens sindromas – būklė, apie kurią žino nedaug žmonių, nors ji gana dažnai sukelia panašius simptomus kaip nervo pažeidimas juosmenyje.

Kas yra kriaušinio raumuo ir kodėl jis svarbus

Kriaušinio raumuo yra nedidelis, kriaušės formos raumuo, esantis giliai sėdmenyje, po didžiuoju sėdmens raumeniu. Jis padeda stabilizuoti klubo sąnarį ir dalyvauja sukant koją į išorę. Ypatingai svarbu tai, kad tiesiai po šiuo raumeniu arba per patį raumenį pas dalį žmonių eina sėdmens nervas – ilgiausias nervas žmogaus kūne. Kai kriaušinio raumuo įsitempia, sustorėja ar spazmuoja, jis gali suspausti šalia esantį nervą ir sukelti simptomus, primenančius nervo pažeidimą juosmenyje.

Kaip atpažinti kriaušinio raumens sindromą

Kriaušinio raumens sindromas dažniausiai pasireiškia gana specifiniu simptomų deriniu:

• Gilus, tempiantis skausmas viename sėdmenyje, kuris gali plisti žemyn į šlaunies galinę dalį.
• Skausmas ar nuovargis, sustiprėjantis ilgai sėdint, ypač ant kietos kėdės ar per ilgas keliones.
• Diskomfortas lipant laiptais, atsisėdant ar keliantis iš žemos padėties.
• Kartais – dilgčiojimas ar tirpimas kojoje, panašus į tą, kurį sukelia juosmens problemos.

Vienas iš požymių, padedančių atskirti šią būklę nuo juosmens tarpslankstelinio disko problemos, yra tai, kad skausmas dažniausiai neplinta žemiau kelio ir mažiau priklauso nuo kūno padėties lenkiant nugarą į priekį.

Dažniausios priežastys, kodėl raumuo įsitempia

• Ilgas sėdėjimas darbe ar kelionėse, ypač su piniginė kišenėje po sėdmeniu.
• Staigus krūvio padidėjimas – bėgimas, šokinėjimas, laiptų lipimas be tinkamo pasiruošimo.
• Raumenų disbalansas, kai sėdmenų raumenys silpni, o kriaušinio raumuo perima per didelę apkrovą.
• Netaisyklinga laikysena stovint ar einant, dėl kurios klubo sąnarys dirba netolygiai.

Ką galima daryti savarankiškai

Nesant ūmaus skausmo epizodo, dažnai padeda paprasti, tačiau reguliariai atliekami veiksmai:

• Švelnus kriaušinio raumens tempimas – gulint ant nugaros ir traukiant sulenktą kelį link priešingo peties.
• Trumpos pertraukos nuo sėdėjimo kas 45–60 minučių, atsistojant ir pavaikščiojant.
• Sėdmenų raumenų stiprinimo pratimai, mažinantys kriaušinio raumens perkrovą.
• Šilumos taikymas prieš judesius, kad raumuo taptų elastingesnis.

Svarbu šiuos veiksmus atlikti nuosekliai ir be skubėjimo – rezultatas dažniausiai atsiranda po kelių savaičių reguliarios priežiūros, o ne po vienos treniruotės.

Kada verta kreiptis į specialistą

Jei skausmas nemažėja po savaitės savarankiškos priežiūros, stiprėja, plinta žemiau kelio, sukelia kojos silpnumą ar trikdo miegą, verta atvykti pasitikrinti gyvai. Kineziterapeutas gali atlikti specifinius funkcinius testus, padedančius atskirti kriaušinio raumens sindromą nuo juosmens kilmės išialgijos, ir parinkti tikslią, jūsų atvejui pritaikytą pratimų programą.

Jei jaučiate, kad skausmas sėdmenyje ir kojoje kartojasi arba trukdo kasdieniam gyvenimui, kviečiu susipažinti su mano video kineziterapijos programa nugarai – joje rasite pratimus, padedančius saugiai sumažinti įtampą juosmens ir sėdmenų srityje bei grąžinti laisvesnį judėjimą.