Kriaušinio raumens sindromas: kai skausmas plinta į koją

Jaučiate gilų, tarsi iš sėdmens gilumos sklindantį skausmą, kuris kartais nusidriekia žemyn koja, sustiprėja sėdint ant kietos kėdės ar ilgai vairuojant? Daugelis tokiu atveju iš karto pagalvoja apie išialgiją, tačiau viena dažna, bet rečiau minima priežastis yra kriaušinio raumens sindromas — būklė, kai giliai sėdmenyje esantis raumuo suspaudžia arba dirgina šalia jo einantį sėdimąjį nervą.

Kas yra kriaušinio raumens sindromas?

Kriaušinio (piriforminis) raumuo yra nedidelis, bet svarbus raumuo, esantis giliai sėdmenyje, jungiantis kryžkaulį su šlaunikaulio viršutine dalimi. Šis raumuo dalyvauja stabilizuojant klubo sąnarį ir sukant koją į išorę. Problema kyla todėl, kad labai arti šio raumens, o kartais net per jį, eina sėdimasis nervas — vienas storiausių ir ilgiausių nervų žmogaus kūne. Kai kriaušinio raumuo įsitempia, sustorėja ar patinsta, jis gali suspausti šį nervą, ir taip atsiranda kriaušinio raumens sindromas.

Kuo jis skiriasi nuo tikros išialgijos

Tikroji išialgija dažniausiai kyla dėl stuburo juosmens srities pažeidimo — pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvaržos, spaudžiančios nervo šaknelę prie pat stuburo. Kriaušinio raumens sindromo atveju nervas suspaudžiamas ne stuburo srityje, o daug žemiau, pačiame sėdmenyje. Keletas požymių, padedančių atskirti šias dvi būkles:

• Skausmas dažnai koncentruojasi giliai sėdmenyje, o ne juosmenyje;
• Simptomai sustiprėja ilgai sėdint, ypač ant kieto paviršiaus ar piniginės užpakalinėje kišenėje;
• Skausmas gali plisti į šlaunies galą, tačiau rečiau siekia iki pėdos, kaip būna esant tikrai stuburo išvaržai;
• Dažnai jaučiamas palengvėjimas atsistojus ir pavaikščiojus, o ne sėdint.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

Kriaušinio raumens sindromas dažniausiai išsivysto palaipsniui, kaupiantis nuolatiniam raumens perkrovimui ar netinkamai judesio technikai. Rizikos veiksniai apima:

• Ilgas sėdėjimas be pertraukų — ypač vairuotojams ir biuro darbuotojams;
• Staigus bėgimo ar kitos fizinės veiklos apimties padidinimas;
• Silpni sėdmenų raumenys, dėl kurių kriaušinio raumuo perima per didelį krūvį;
• Asimetrinė laikysena, pavyzdžiui, nuolatinis sėdėjimas ant vienos pasukto klubo pusės;
• Tiesioginė trauma sėdmens srityje, pavyzdžiui, kritimas.

Ką galima pabandyti patiems namuose

Švelnesniais atvejais dalis simptomų gali sumažėti taikant paprastas priemones namuose:

• Švelnus kriaušinio raumens tempimas gulint ant nugaros, keliant sulenktą koją link priešingo peties;
• Reguliarios pertraukos nuo sėdėjimo kas 30–45 minutes, atsistojant ir pavaikščiojant;
• Sėdmenų ir šlaunies raumenų stiprinimo pratimai, mažinantys kriaušinio raumens perkrovą;
• Šilumos taikymas sėdmens srityje prieš tempimo pratimus, siekiant atpalaiduoti įsitempusį raumenį.

Svarbu pratimus atlikti be skausmo ir palaipsniui — jei tempimas sukelia stiprų nervo dirginimo pojūtį (deginimą ar tirpimą), verta laikinai sustabdyti ir įvertinti situaciją su specialistu.

Kada kreiptis į specialistą

Jei skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, plinta žemiau kelio, atsiranda kojos tirpimas, silpnumas ar sunku kontroliuoti šlapinimąsi, būtina kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą asmeniškai — tokie simptomai reikalauja tikslaus įvertinimo, kad būtų atmesta rimtesnė stuburo patologija.

Jei norite tiksliau suprasti savo nugaros ir sėdmenų skausmo priežastis bei saugiai pradėti judesį, kviečiu susipažinti su mano video kineziterapijos programa nugaros skausmui gydyti — joje rasite pratimus, padedančius atpalaiduoti giliuosius sėdmenų raumenis ir sumažinti nervo dirginimą.