Kelio sąnario artrozė: kaip kineziterapija gali padėti

Ar pastebite, kad kylant laiptais ar atsistojant nuo kėdės kelias vis dažniau sutraška, o po ilgesnio pasivaikščiojimo jaučiate nemalonų skausmą giliai sąnaryje? Daugeliui žmonių po 40–50 metų tai pirmieji ženklai, kad prasideda kelio sąnario artrozė, ir gera žinia ta, kad kelio artrozė kineziterapija gali reikšmingai sulėtinti šio proceso vystymąsi bei grąžinti judesio laisvę.

Kas yra kelio sąnario artrozė ir kodėl ji atsiranda

Artrozė – tai laipsniškas sąnario kremzlės susidėvėjimas, dėl kurio kaulai sąnaryje trina vieni į kitus mažiau amortizuodami apkrovą. Kelio sąnarys ypač jautrus šiam procesui, nes kasdien priima didelę mūsų kūno svorio dalį. Dažniausios artrozės priežastys:

• natūralus audinių senėjimas ir sumažėjusi kremzlės regeneracija;
• ankstesnės kelio traumos ar meniskų pažeidimai;
• antsvoris, didinantis apkrovą sąnariui;
• silpni šlaunies raumenys, kurie nepakankamai stabilizuoja kelį;
• ilgalaikis vienpusis krūvis (pvz., darbas ant kelių ar tūpčiojimas).

Svarbu suprasti, kad artrozė nėra vien „susidėvėjimas dėl amžiaus“ – ją galima paveikti gyvenimo būdu ir tiksliai parinktais pratimais.

Dažniausi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Ankstyvoje stadijoje simptomai būna nežymūs ir dažnai ignoruojami. Verta atkreipti dėmesį į:

• rytinį kelio sustingimą, kuris praeina per 20–30 minučių pajudėjus;
• traškėjimą ar spragsėjimą lenkiant ir tiesinant kelią;
• skausmą lipant ar leidžiantis laiptais;
• patinimą po ilgesnio fizinio krūvio;
• jausmą, kad kelias „nestabilus“ einant nelygiu paviršiumi.

Jeigu atpažįstate kelis iš šių požymių, tai geras signalas pradėti veikti anksti, o ne laukti, kol skausmas taps nuolatinis.

Kaip kineziterapija padeda sulėtinti artrozės progresavimą

Kelio artrozė kineziterapija remiasi paprastu principu: stiprūs ir lankstūs raumenys aplink sąnarį sumažina jam tenkantį krūvį ir pagerina kremzlės mitybą judesio metu. Tinkamai parinkta pratimų programa dažniausiai apima:

• šlaunies keturgalvio ir užpakalinės grupės raumenų stiprinimą be perkrovos;
• sąnario judesio amplitudės palaikymo pratimus;
• pusiausvyros ir stabilumo lavinimą, mažinantį nelygią apkrovą sąnariui;
• laipsnišką aerobinį krūvį (pvz., dviratis, plaukimas), kuris nekenkia kremzlei, bet ją „maitina“.

Pastebiu klinikinėje praktikoje, kad pacientai, kurie reguliariai atlieka tikslingus pratimus, dažnai skausmą sumažina jau per kelias savaites, net jei rentgeno vaizdas rodo pastebimus artrozinius pakitimus. Judesys, priešingai populiariam įsitikinimui, yra viena geriausių priemonių prieš artrozės progresavimą – žinoma, kai jis atliekamas taisyklingai ir be perkrovos.

Kasdieniai įpročiai, padedantys tausoti kelio sąnarį

Šalia specifinių pratimų, didelę reikšmę turi ir kasdieniai sprendimai:

• venkite ilgo statiško stovėjimo ar tūpčiojimo be pertraukų;
• rinkitės patogią, gerai amortizuojančią avalynę;
• palaikykite sveiką kūno svorį – kiekvienas papildomas kilogramas sąnariui reiškia kelis kartus didesnę apkrovą einant;
• reguliariai judėkite, net jei tai tik trumpi pasivaikščiojimai kelis kartus per dieną.

Kada verta kreiptis į specialistą asmeniškai

Savarankiški pratimai ir gyvenimo būdo pokyčiai puikiai veikia pradinėse stadijose, tačiau jei kelias stipriai tinsta, skausmas atsiranda ramybėje ar naktį, sąnarys „užsiblokuoja“ arba jaučiate aiškų nestabilumą, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu asmeniškai – tam, kad būtų atmestos kitos priežastys ir programa pritaikyta būtent jūsų atvejui.

Jeigu norite pradėti veikti jau šiandien, patogus ir saugus pirmas žingsnis – mano parengta video kineziterapijos programa keliams, kurioje žingsnis po žingsnio parodau pratimus, tinkamus stiprinti kelio sąnarį namų sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar tik pradedate jausti pirmuosius simptomus, ar artrozė jau diagnozuota anksčiau.