Kaklo skausmas ir galvos svaigimas — ar tai gali būti susiję?

„Skauda kaklą ir tarsi pradeda suktis galva" — tokį derinį girdžiu iš pacientų dažniau, nei galima būtų pagalvoti. Daugelis iš pradžių bando šiuos du dalykus vertinti atskirai: eina pas vieną specialistą dėl skausmo, pas kitą — dėl svaigimo, ir stebisi, kodėl niekas nesuranda aiškaus atsakymo. Tiesa ta, kad kaklo skausmas ir svaigimas gana dažnai yra susiję, ir šis ryšys turi net atskirą pavadinimą medicinoje — cervikogeninis svaigimas. Toks derinys žmones dažnai gąsdina labiau nei kiekvienas simptomas atskirai, nes sunku suprasti, ar priežastis paprasta, ar rimta. Pažiūrėkime, kada šis ryšys tikėtinas ir ką tokiu atveju verta daryti.

Kodėl kaklas gali sukelti svaigimo pojūtį

Kaklo srityje esantys raumenys, sąnariai ir raiščiai turi labai daug jutimo receptorių, kurie nuolat siunčia smegenims informaciją apie galvos padėtį erdvėje. Ši informacija derinama su vestibuliarinio aparato (vidinės ausies) ir regos sistemos duomenimis, kad smegenys galėtų tiksliai suprasti, kaip kūnas juda ir kur yra galva. Kai kaklo raumenys ilgai būna įsitempę, sąnariai — sustingę, arba pati laikysena — sutrikusi, į smegenis siunčiami signalai tampa netikslūs. Susidarius neatitikimui tarp kaklo, akių ir vidinės ausies pateikiamos informacijos, gali atsirasti neaiškaus, sunkiai apibūdinamo svaigimo ar pusiausvyros sutrikimo jausmas — dažnai kartu su kaklo skausmu ar įtampa. Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip lengvą „plūduriavimo" ar „vatos" jausmą galvoje, kiti — kaip sunkumą sutelkti žvilgsnį ar išlaikyti pusiausvyrą einant.

Kaip atpažinti cervikogeninio pobūdžio svaigimą

Kaklo kilmės svaigimas paprastai skiriasi nuo svaigimo, kylančio dėl vidinės ausies problemų. Į šiuos požymius verta atkreipti dėmesį:

• Svaigimas atsiranda arba sustiprėja kartu su kaklo skausmu, po ilgo sėdėjimo ar tam tikros galvos padėties.
• Tai dažniau lengvas „siūbavimo" ar nestabilumo jausmas, o ne stiprus, staigus ratu besisukančio kambario pojūtis (vertigo).
• Svaigimas pastebimai sustiprėja pasukus galvą į šoną arba atlošus ją atgal, pavyzdžiui, siekiant kažko lentynoje.
• Nėra klausos pokyčių, spengimo ausyse ar kitų vidinės ausies simptomų, kurie būdingi kitos kilmės svaigimui.
• Kaklo raumenys apčiuopiami įsitempę, skausmingi, o kaklo judesių amplitudė dažnai sumažėjusi.

Kas dažniausiai prisideda prie šios būklės

Cervikogeninis svaigimas retai atsiranda be priežasties — dažniausiai jis susijęs su ilgalaikiais kaklo srities pokyčiais:

• Lėtinė kaklo raumenų įtampa dėl sėdimo darbo ir ilgo žiūrėjimo į ekranus.
• Netaisyklinga laikysena, ypač galvos pasistūmimas į priekį.
• Kaklo trauma, tarp jų ir lengva, praeities „whiplash" tipo trauma po automobilio avarijos.
• Sumažėjusi kaklo sąnarių judesių amplitudė dėl ilgalaikio nejudrumo.
• Stresas ir su juo susijusi nesąmoninga kaklo bei žandikaulio raumenų įtampa.

Ką galima daryti, kad sumažintumėte simptomus

Kadangi problemos šaknys dažnai yra kaklo raumenų ir sąnarių funkcijoje, didžiausią naudą duoda būtent darbas su kaklu, o ne bandymas „ištverti" svaigimą laukiant, kol jis praeis pats. Pirmas žingsnis — sąžiningai įvertinti savo dienos įpročius: kiek laiko sėdite nusvirusia galva, kaip dažnai keičiate pozą, ar darbo vieta pritaikyta jūsų ūgiui. Toliau paprastai padeda:

• Laipsniškas, saugus kaklo judesių amplitudės atstatymas, sukant ir lenkiant galvą nedidele amplitude.
• Giliųjų kaklo raumenų, stabilizuojančių galvos padėtį, stiprinimas.
• Laikysenos korekcija sėdint ir stovint, ypač dirbant prie kompiuterio.
• Bendras streso mažinimas ir kvėpavimo pratimai, mažinantys nesąmoningą kaklo įtampą.
• Reguliarus judėjimas per dieną, vengiant ilgų nejudrumo periodų.

Svarbu pratimus atlikti pamažu ir be skausmo — staigūs, forsuoti judesiai gali laikinai sustiprinti tiek skausmą, tiek svaigimą, todėl kantrybė ir laipsniškumas šiuo atveju yra svarbesni už greitį. Nuosekliai dirbant su kaklo raumenų jėga ir judesių kokybe, dauguma žmonių per kelias savaites pastebi, kad ir svaigimo epizodai tampa retesni bei silpnesni.

Kada svaigimą reikia vertinti su gydytoju

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas svaigimas yra kilęs iš kaklo, todėl prieš pradedant savarankiškai spręsti problemą, verta pasitikrinti pas gydytoją, ypač jei svaigimas yra stiprus, staigus, kartojasi dažnai arba jį lydi bent vienas iš šių simptomų: dvejinimasis akyse, kalbos ar rijimo sutrikimas, stiprus galvos skausmas, sąmonės netekimas, veido ar galūnių silpnumas, spengimas ausyse ar klausos pokyčiai. Šie požymiai gali rodyti kitą, rimtesnę priežastį, kuriai reikalingas skubus medicininis įvertinimas. Gydytojas taip pat gali padėti atskirti cervikogeninį svaigimą nuo vidinės ausies sutrikimų ar kraujospūdžio svyravimų, kurie kartais sukelia panašius pojūčius. Kai rimtesnės priežastys atmestos ir nustatoma, kad svaigimas tikrai susijęs su kaklu, kineziterapeutas gali padėti sudaryti saugų, laipsnišką pratimų planą, pritaikytą būtent jūsų kaklo būklei.

Jei jaučiate, kad jūsų kaklo skausmas ir svaigimas kartojasi kartu, o priežastis panašėja į aprašytą — pažiūrėkite į video kineziterapijos programą kakliui, kurioje nuosekliai, žingsnis po žingsnio, mokau saugiai stiprinti ir atpalaiduoti kaklo raumenis namuose.