Kaklo skausmas ir galvos svaigimas — ar tai gali būti susiję?

Ar esate pastebėję, kad kartu su kaklo skausmu retkarčiais užeina ir lengvas galvos svaigimas — ypač pasukus galvą į šoną, staiga atsikėlus ar ilgai pabuvus vienoje pozoje? Tai nėra jūsų vaizduotė ir dažniausiai nėra nieko pavojingo. Kaklo skausmas ir svaigimas gana dažnai eina koja kojon, o tam yra visiškai logiškas anatominis paaiškinimas, kurį verta suprasti prieš pradedant nerimauti.

Kodėl kaklas gali sukelti svaigimo pojūtį

Kaklo srityje yra gausybė receptorių, kurie kartu su vidine ausimi ir akimis padeda smegenims suprasti kūno padėtį erdvėje — tai vadinama propriocepcija. Kai kaklo raumenys — ypač giliai esantys pakaušio ir viršutinio stuburo raumenys — yra chroniškai įsitempę arba sustabarėję, jie gali siųsti netikslią informaciją apie galvos padėtį. Smegenims gaunant prieštaringus signalus iš kaklo, akių ir vidinės ausies, kyla trumpalaikis nestabilumo ar lengvo galvos svaigimo pojūtis. Šis reiškinys medicinoje vadinamas cervikogeniniu svaigimu, ir jis pasitaiko dažniau, nei manoma — ypač žmonėms, kurių darbas susijęs su ilgu sėdėjimu ar statine kaklo poza.

Skirtingai nuo svaigimo, kylančio dėl vidinės ausies sutrikimų, cervikogeninis svaigimas dažniausiai nėra stiprus ir trumpalaikis — jis primena lengvą siūbavimą ar „nesaugumo“ jausmą, o ne staigų aplinkos sukimąsi.

Kaip atskirti kaklo kilmės svaigimą nuo kitų priežasčių

Svaigimo priežasčių yra daug, todėl naudinga žinoti keletą požymių, būdingų būtent tada, kai kaklo skausmas ir svaigimas yra tarpusavyje susiję:

• Svaigimas atsiranda arba sustiprėja kartu pasukus ar palenkus galvą, o ne savaime, ramybėje.
• Jis dažniau apibūdinamas kaip lengvas „siūbavimas“ ar nestabilumo pojūtis, o ne stiprus besisukantis (vertigo) pojūtis.
• Kartu jaučiamas kaklo raumenų standumas, skausmas ar riboti kaklo judesiai.
• Svaigimas dažniausiai trumpalaikis — trunka sekundes ar kelias minutes, o ne valandas.
• Jis dažnai pasireiškia po ilgo darbo prie kompiuterio, ilgos kelionės automobiliu ar miego nepatogioje pozoje.

Jei šie požymiai jums pažįstami, didelė tikimybė, kad svaigimo priežastis slypi kakle, o ne vidinės ausies ar kraujotakos sutrikimuose. Vis dėlto verta atsiminti, kad svaigimo priežasčių gali būti ir daugiau, todėl vienkartinis atitikimas šiems požymiams dar nėra diagnozė — tai tik orientacinis ženklas, į kurį verta atkreipti dėmesį.

Kaip kaklo įtampa susijusi su kasdiene laikysena

Dažniausia cervikogeninio svaigimo priežastis — ne trauma, o kasdien besikaupianti kaklo raumenų įtampa. Ilgai sėdint palenkus galvą prie ekrano ar telefono, viršutinės kaklo dalies raumenys priversti dirbti nuolat, o ne tik trumpam. Laikui bėgant jie praranda gebėjimą tiksliai „jausti“ galvos padėtį, o tai tiesiogiai veikia pusiausvyros pojūtį. Geros žinios tos, kad ši priežastis yra viena valdomiausių — priešingai nei vidinės ausies ar kraujotakos sutrikimai, kaklo raumenų įtampą galima efektyviai sumažinti tiksliniais pratimais ir įpročių pokyčiais.

Ką galite daryti, kad sumažintumėte įtampą ir svaigimą

Nuosekliai mažinant kaklo raumenų įtampą, dažnai sumažėja ir su ja susijęs svaigimas. Keletas žingsnių, kuriuos galite išbandyti patys:

• Atlikite švelnius, lėtus kaklo judesius į visas puses, vengdami staigių sukimų.
• Reguliariai darykite pertraukas nuo sėdimo darbo ir pasitikrinkite darbo vietos ergonomiką.
• Švelniai automasažuokite pakaušio ir kaklo pagrindo raumenis.
• Stiprinkite gilesnius kaklo raumenis tikslingais, specialisto rekomenduojamais pratimais — tai padeda kaklui geriau „jausti“ savo padėtį erdvėje.
• Venkite ilgai laikyti galvą pasvirusią žiūrint į telefoną ar ekraną.
• Pasirūpinkite tinkama pagalve ir miego poza, nes naktį kaklas taip pat turi turėti galimybę pilnai atsipalaiduoti.

Kodėl verta spręsti problemą sistemingai, o ne epizodiškai

Daugelis žmonių, pajutę svaigimą, tiesiog atsisėda, palaukia, kol jis praeis, ir grįžta prie darbų — tačiau tai neišsprendžia pagrindinės priežasties. Jei kaklo raumenų įtampa niekaip nemažinama, epizodai linkę kartotis, o kartais net tapti dažnesni ar ryškesni. Kita vertus, nuosekliai stiprinant ir tempiant kaklo raumenis per kelias savaites dažnai pastebimas ne tik mažesnis skausmo dažnis, bet ir rečiau pasireiškiantis svaigimas, nes raumenys tiksliau perduoda informaciją apie galvos padėtį smegenims.

Kada svaigimas reikalauja gydytojo konsultacijos

Nors dažniausiai kaklo skausmas ir svaigimas kartu yra tik raumenų įtampos pasekmė, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant. Tai — stiprus, ilgai trunkantis besisukantis svaigimas, alpimas, dvejinimasis akyse, kalbos ar koordinacijos sutrikimai, taip pat svaigimas, atsiradęs iškart po traumos. Šie požymiai reikalauja tiesioginio medicininio įvertinimo, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

Jei jaučiate, kad kaklo įtampa jums jau tapo pažįstama palydove, o kartu su ja retsykiais užeina ir lengvas svaigimas, verta imtis sistemingo sprendimo. Savo video kineziterapijos programoje kaklui parengiau nuoseklią pratimų seką, padedančią palaipsniui atpalaiduoti ir stiprinti kaklo raumenis — ją galite saugiai atlikti namuose, savo tempu, nesirūpindami dėl papildomos įrangos ar specialaus pasiruošimo.