Kaip padėti artimajam su ribotu judrumu namuose

Kai artimasis – tėvai, senelė ar sutuoktinis – po ligos, traumos ar tiesiog dėl amžiaus pradeda judėti sunkiau, dažnai jaučiamės bejėgiai: norime padėti, bet nežinome, kaip tai daryti saugiai, kad nepakenktume nei jam, nei sau. Pagalba ribotam judrumui namuose nebūtinai reiškia sudėtingas procedūras – dažnai užtenka keleto teisingų įpročių ir paprastų veiksmų, kurie žymiai palengvina kasdienybę.

Kaip įvertinti, kiek pagalbos iš tikrųjų reikia

Pirmas žingsnis – suprasti, kiek artimasis gali padaryti pats, o kur jam tikrai reikia pagalbos. Per didelė globa gali net pakenkti, nes žmogus nustoja naudoti tas galimybes, kurias dar turi, o per maža pagalba kelia traumų riziką. Verta stebėti, ar žmogus:

• gali savarankiškai atsistoti iš kėdės ar lovos;
• išlaiko pusiausvyrą stovėdamas ar einant;
• jaučia skausmą ar nuovargį po trumpo judesio;
• saugiai atlieka kasdienius veiksmus – apsirengimą, ėjimą į vonią, laiptus.

Saugus judėjimo palengvinimas namuose

Didžioji dalis traumų namuose įvyksta ne dėl pačios ligos, o dėl nesaugios aplinkos ar netinkamo pagalbos būdo. Norint sumažinti riziką, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• pašalinti kilimėlius ar laidus, už kurių galima užkliūti;
• užtikrinti gerą apšvietimą, ypač koridoriuose ir laiptinėje;
• vonioje ir tualete įrengti rankenas ar neslystančius kilimėlius;
• padedant atsistoti ar eiti, remti žmogų iš tos pusės, kuri silpnesnė, o ne traukti už rankos.

Kaip padėti judinti sąnarius, kai žmogus pats to padaryti negali

Kai artimasis dėl ligos ar traumos negali pats pajudinti rankos ar kojos, svarbu, kad sąnariai neprarastų judrumo. Tokiais atvejais galima atsargiai, be jėgos, lėtai judinti sąnarį per jam natūralią amplitudę – tačiau tik tada, kai tai patvirtino gydytojas ar kineziterapeutas. Savavališkas, per intensyvus judinimas gali sukelti skausmą ar net sužaloti sąnarį, todėl geriausia, kad pirminę techniką parodytų specialistas, o artimieji tik ją kartotų pagal instrukcijas.

Kasdieniai įpročiai, palaikantys judrumą

Judrumo palaikymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o kasdienė rutina. Net trumpi, reguliarūs judesiai gali žymiai sulėtinti judrumo praradimą. Naudinga:

• skatinti kelis kartus per dieną trumpai atsistoti ar pasivaikščioti, jei tai saugu;
• kartu atlikti paprastus tempimo ar sąnarių judinimo pratimus;
• stebėti, ar neatsiranda naujų skausmo vietų ar patinimų;
• kalbėtis su žmogumi apie tai, ką jis jaučia – tai padeda laiku pastebėti pokyčius.

Kada reikalinga specialisto pagalba

Jei artimojo judrumas sparčiai blogėja, atsiranda naujas ar stiprėjantis skausmas, sąnarys tampa vis sunkiau pajudinamas, arba tiesiog jaučiate, kad namų sąlygomis nebeįstengiate saugiai padėti – tai ženklas kreiptis į kineziterapeutą. Specialistas gali ne tik dirbti su pačiu žmogumi, bet ir parodyti šeimos nariams, kaip saugiai padėti kasdien, nesukeliant papildomos rizikos.

Jei jums reikia pagalbos ribotam judrumui namuose ar norite, kad specialistas parodytų, kaip saugiai judinti artimojo sąnarius, kviečiu susipažinti su mano teikiama pasyvios kineziterapijos paslauga – padėsiu jums ir jūsų artimajam jaustis saugiau.