Kai artimasis po insulto, sunkios operacijos ar dėl amžiaus nebegali laisvai judėti pats, šeimos nariai dažnai atsiduria keblioje situacijoje – nori padėti, bet nežino, kaip tai daryti saugiai, nepakenkiant nei sau, nei žmogui, kuriuo rūpinasi. Pagalba ribotam judrumui namuose reikalauja ne tik gerų norų, bet ir tam tikrų žinių, todėl šiame straipsnyje aptarsiu, į ką verta atkreipti dėmesį.
Kodėl namuose teikiama pagalba yra tokia svarbi
Didžiąją dienos dalį žmogus su ribotu judrumu praleidžia ne pas specialistą, o namuose, kartu su šeima. Būtent artimieji dažniausiai pastebi pirmuosius pokyčius – ar sąnarys tampa vis sustingęs, ar atsiranda skausmas judinant, ar oda pradeda kisti dėl ilgo nejudrumo. Teisingai teikiama pagalba tarp specialisto vizitų gali reikšmingai paspartinti atsigavimą, o netinkama – priešingai, sukelti papildomų problemų.
Ką reikia žinoti prieš padedant artimajam judėti
Prieš imantis bet kokių judesių su ribotos judros žmogumi, svarbu suprasti keletą principų:
- Judesiai turi būti lėti, sklandūs, be staigių trūktelėjimų;
- Niekada nereikia „spausti“ per skausmo ribą – tai gali pažeisti audinius;
- Verta žinoti, kurie sąnariai ir kokia amplitudė yra saugūs būtent šiam žmogui – tai geriausia išsiaiškinti su kineziterapeutu;
- Svarbu stebėti kūno signalus: paraudimą, patinimą, padidėjusį skausmą po judesio.
Saugūs būdai padėti artimajam kasdien
Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos šeimos nariai gali saugiai atlikti kasdien, net neturėdami medicininio išsilavinimo:
- Padėti pakeisti kūno padėtį lovoje ar kėdėje kas kelias valandas, kad nesusidarytų pragulos;
- Atsargiai palaikyti sąnario judesio amplitudę pagal specialisto parodytą techniką;
- Skatinti bet kokį savarankišką judesį, kurį žmogus dar gali atlikti pats – net ir mažiausią;
- Pasirūpinti patogia, saugia aplinka namuose, kad būtų išvengta kritimų.
Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti
Norėdami padėti, artimieji kartais nesąmoningai pakenkia – pavyzdžiui, per stipriai tempia sąnarį, norėdami „pagreitinti“ progresą, arba, priešingai, per daug saugo žmogų ir neleidžia jam judėti visai, o tai tik spartina raumenų silpnėjimą. Abu kraštutinumai – tiek per didelis aktyvumas, tiek visiškas pasyvumas – gali pabloginti situaciją, todėl geriausia veikti pagal specialisto rekomendacijas, o ne intuicija.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei pastebite, kad artimojo sąnario judesys palaipsniui mažėja, atsiranda naujas skausmas, patinimas ar odos pokyčiai, arba tiesiog jaučiatės nesaugiai atlikdami judesius patys – tai ženklas, kad laikas kreiptis į kineziterapeutą asmeniškai. Profesionalas ne tik atliks reikalingas procedūras, bet ir parodys, kaip saugiai tęsti pagalbą namuose tarp vizitų.
Jei norite išmokti saugiai palaikyti artimojo judesio amplitudę ir sumažinti nerimą, ar viską darote teisingai, kviečiu susipažinti su pasyvios kineziterapijos paslauga – padėsiu jums ir jūsų artimajam žengti saugius žingsnius atgal į judėjimą.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi