Kada nugaros skausmas yra pavojaus signalas, reikalaujantis gydytojo

Beveik kiekvienas bent kartą gyvenime yra patyręs nugaros skausmą – jis atsiranda po nepatogaus judesio, ilgos dienos prie kompiuterio ar tiesiog be aiškios priežasties. Dauguma tokių epizodų praeina savaime per kelias dienas ar savaites, tačiau pacientai dažnai manęs klausia: kada nugaros skausmas pavojingas ir kada jo nebegalima tiesiog „iškęsti“ namuose? Šiame straipsnyje papasakosiu, į kokius požymius verta atkreipti dėmesį ir kada tikrai verta kreiptis į specialistą.

Dauguma nugaros skausmo atvejų nėra pavojingi

Per savo praktiką matau, kad didžioji dalis nugaros skausmo atvejų yra vadinamojo mechaninio pobūdžio – jie susiję su raumenų įtampa, ilgu sėdėjimu, nepatogia laikysena ar per staigiu judesiu. Toks skausmas dažniausiai:

• ryškiausias judant ar keičiant padėtį, o ramybėje mažėja;
• koncentruojasi vienoje nugaros vietoje, be plitimo į kitas kūno dalis;
• palaipsniui silpnėja per kelias dienas, ypač taikant tinkamus judesius ir pratimus.

Tokiais atvejais dažniausiai užtenka laikino aktyvumo koregavimo, švelnaus judėjimo ir kryptingų pratimų, kad organizmas pats susitvarkytų su uždegimu ir įtampa.

Požymiai, kurių ignoruoti nereikėtų

Kartu egzistuoja nedidelė dalis atvejų, kai nugaros skausmas signalizuoja apie rimtesnę problemą. Tokie vadinamieji „raudonieji vėliavėliai“ yra viena iš priežasčių, kodėl visada rekomenduoju neignoruoti savo kūno signalų. Verta budriau stebėti save, jeigu pastebite:

• skausmą, kuris nemažėja ilsintis ar net stiprėja naktį;
• staigų, nepaaiškinamą svorio kritimą kartu su nugaros skausmu;
• karščiavimą, kuris pasireiškia kartu su skausmu nugaroje;
• skausmą po neseniai patirtos traumos, kritimo ar avarijos;
• anksčiau diagnozuotą onkologinę ligą ar osteoporozę.

Šie požymiai patys savaime nereiškia rimtos diagnozės, tačiau jie yra pakankamas pagrindas nedelsiant pasitikrinti pas gydytoją, o ne bandyti skausmą malšinti savarankiškai.

Kai skausmas plinta į koją

Dažnas klausimas, kada nugaros skausmas pavojingas, kyla būtent tada, kai jis pradeda „keliauti“ žemyn – į sėdmenį, šlaunį ar net iki blauzdos. Tai gali reikšti, kad įtampa ar spaudimas paveikė nervo šaknelę. Ypač svarbu kreiptis pagalbos skubiai, jeigu kartu atsiranda:

• staigus jėgos sumažėjimas kojoje, pėdoje ar pirštuose;
• tirpimas tarpvietėje ar aplink sėdmenis;
• sunkumas ar visiškas nesugebėjimas susilaikyti šlapinantis ar tuštinantis.

Tai retas, bet rimtas derinys simptomų, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos tą pačią dieną, o ne planinio vizito po savaitės.

Kada verta atvykti pas kineziterapeutą

Jeigu jokių pavojaus signalų nėra, tačiau skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi arba akivaizdžiai riboja jūsų kasdienę veiklą – darbą, miegą, judėjimą – tai geras metas kreiptis į specialistą, net ir be „raudonųjų vėliavėlių“. Tokiu atveju kineziterapeutas gali įvertinti, ar skausmą sukelia raumenų disbalansas, laikysenos ypatumai ar per didelė apkrova tam tikroms struktūroms, ir padėti sudaryti pratimų planą, kuris padėtų ne tik sumažinti skausmą, bet ir sumažintų jo pasikartojimo riziką ateityje.

Ką galite daryti jau dabar

Jeigu skausmas yra švelnus ar vidutinis, be pavojaus požymių, dažniausiai padeda:

• likti aktyviam pagal savo galimybes – ilgas gulėjimas lovoje dažniausiai tik pailgina atsigavimą;
• švelniai judėti ir tempti nugaros bei šlaunų raumenis;
• vengti staigių, trūkčiojančių judesių ir sunkių svorių kėlimo, kol skausmas mažėja.

Jeigu nesate tikri, ar jūsų atvejis priskirtinas įprastam, ar reikalauja gydytojo konsultacijos, geriau pasitarti su specialistu – tai leis išvengti tiek nereikalingo nerimo, tiek pavėluoto gydymo.

Jei norite susitvarkyti su pasikartojančiu ar užsitęsusiu nugaros skausmu struktūruotai ir saugiai, kviečiu susipažinti su mano parengta video kineziterapijos programa nugarai – joje žingsnis po žingsnio parodau pratimus, kuriuos galite atlikti namuose, prižiūrint savo savijautą ir progresą.