Kada nugaros skausmas yra pavojaus signalas, reikalaujantis gydytojo

Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra pajutęs nugaros skausmą – pabudus ryte, pasilenkus ar po ilgos darbo dienos prie kompiuterio. Dauguma tokių epizodų praeina savaime per kelias dienas ar savaites ir nėra priežastis nerimauti. Tačiau dirbdamas su pacientais jau daugiau nei 13 metų, dažnai sulaukiu klausimo – kada nugaros skausmas pavojingas ir reikia kreiptis į gydytoją, o kada pakanka savarankiškos priežiūros? Šiame straipsnyje papasakosiu, į kokius signalus visada verta atkreipti dėmesį.

Svarbu suprasti, kad nugaros skausmas yra labai dažnas reiškinys – statistiškai dauguma žmonių jį patiria bent kartą per metus, ir vos nedidelė dalis atvejų yra susiję su rimta liga. Tačiau kaip tik dėl to, kad didžioji dalis atvejų yra nepavojingi, kartais lengva nepastebėti tų nedaugelio požymių, kurie iš tiesų reikalauja gydytojo dėmesio. Žemiau apžvelgsiu, kaip atskirti vieną situaciją nuo kitos.

Kada skausmas yra tiesiog raumenų ar sąnarių reakcija

Dauguma nugaros skausmo atvejų kyla dėl per didelio raumenų ar raiščių įtempimo – pavyzdžiui, pakėlus sunkų daiktą netaisyklinga poza, ilgai sėdėjus vienoje padėtyje ar po neįprastai intensyvios treniruotės. Tokį skausmą dažniausiai lydi šie požymiai:

• skausmas sustiprėja judant arba keičiant padėtį ir sumažėja ramybėje;
• jis koncentruojasi vienoje nugaros vietoje, nesklinda į kojas;
• per kelias dienas pastebimai palengvėja, ypač taikant šilumą ar lengvus tempimo pratimus;
• bendra savijauta nepakitusi – nėra karščiavimo, svorio kritimo ar silpnumo.

Jei atpažįstate šiuos požymius, tikėtina, kad tai paprasta raumenų ar sąnarių reakcija, kuri palengvės taikant judesį, tinkamą poilsį ir, jei reikia, švelnų kineziterapijos pratimų kursą.

Pavojaus signalai, kurių negalima ignoruoti

Yra nedidelė, bet svarbi dalis atvejų, kai nugaros skausmas pavojingas ir signalizuoja apie rimtesnę problemą. Kreiptis į gydytoją verta nelaukiant, jei pastebite:

• skausmą, kurį sukėlė trauma – kritimas, smūgis ar avarija;
• staigų svorio kritimą, nepaaiškinamą nuovargį ar karščiavimą kartu su skausmu;
• pasunkėjusį šlapinimąsi ar tuštinimąsi, arba, atvirkščiai, jų kontrolės sutrikimą;
• skausmą, kuris stiprėja naktį ir nepraeina ramybės būsenoje;
• žinomą onkologinės ligos istoriją praeityje.

Šie požymiai patys savaime nereiškia diagnozės, tačiau jie yra pakankamas pagrindas kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją, kuris galės atlikti išsamesnį vertinimą ir, jei reikia, paskirti papildomus tyrimus.

Kaip amžius ir gyvenimo būdas veikia riziką

Verta paminėti, kad rizika, jog nugaros skausmas slepia rimtesnę priežastį, natūraliai didėja su amžiumi, taip pat tuomet, kai žmogus turi lėtinių ligų, ilgą laiką vartoja kortikosteroidus ar yra patyręs stuburo traumų praeityje. Tai nereiškia, kad kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui skaudant nugarą būtina nerimauti – tiesiog šiais atvejais verta būti kiek atidesniems ir nelaikyti savaime suprantamu dalyku, kad skausmas tiesiog „praeis savaime“, jei jis užtrunka ilgiau nei įprasta.

Skausmas, kuris plinta į kojas ar rankas

Kitas dažnai pasitaikantis signalas – kai skausmas iš nugaros pradeda plisti žemyn į koją (arba iš kaklo į ranką), kartu su tirpimu, dilgčiojimu ar raumenų silpnumu. Tai gali reikšti, kad yra spaudžiama nervo šaknelė, pavyzdžiui, dėl tarpslankstelinio disko pokyčių. Nors dauguma tokių atvejų taip pat sėkmingai valdomi konservatyviai – kineziterapijos pratimais, laikysenos korekcija ir judesio mokymu – staigus ir ryškus raumenų silpnumas kojoje (pvz., sunku pakelti pirštų galus vaikštant) yra signalas, reikalaujantis skubios gydytojo konsultacijos.

Kada verta nelaukti ir kreiptis į specialistą

Jei jums kyla klausimas, kada nugaros skausmas pavojingas, geriausia taisyklė – klausytis savo kūno ir nebijoti pasitikrinti, kai kažkas atrodo „ne taip, kaip paprastai“. Į gydytoją verta kreiptis, kai:

• skausmas nepraeina ar stiprėja ilgiau nei 2-3 savaites, nepaisant poilsio;
• atsiranda bet kuris iš minėtų pavojaus signalų;
• skausmas trikdo miegą ar kasdienę veiklą ir nerodo polinkio mažėti.

Svarbu pabrėžti – apsilankymas pas gydytoją ar kineziterapeutą nereiškia, kad problema rimta. Dažnai tai tiesiog greičiausias būdas nusiraminti ir gauti tikslų planą, kaip grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

Kaip pasiruošti apsilankymui pas specialistą

Jei nusprendėte kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą, pasiruošimas padės greičiau ir tiksliau įvertinti situaciją. Verta iš anksto pasižymėti, kada skausmas atsirado, kas jį sukėlė ar sustiprino, kokie judesiai jį palengvina ar apsunkina, bei ar yra kitų simptomų – tirpimo, silpnumo, karščiavimo. Tokia informacija specialistui yra labai naudinga ir leidžia greičiau atskirti, ar reikalingi papildomi tyrimai, ar pakanka konservatyvaus gydymo ir judesio terapijos.

Kaip kineziterapija gali padėti, kai pavojingos priežastys atmestos

Kai gydytojas ar kineziterapeutas įvertina, kad rimtų priežasčių nėra, didžiąją dalį nugaros skausmo atvejų sėkmingai padeda valdyti tikslingi judesiai, raumenų stiprinimas ir laikysenos korekcija. Svarbu nepamiršti, kad ilgainiui pasikartojantis skausmas dažnai siejamas ne su viena vienkartine priežastimi, o su susilpnėjusiais raumenimis, kurie nebepajėgia tinkamai palaikyti stuburo kasdienėje veikloje. Todėl ilgalaikis sprendimas – ne tik skausmo malšinimas, bet ir sistemingas darbas su kūnu.

Jei norite susitvarkyti su nugaros skausmu savo tempu ir namuose, patogiu sprendimu gali tapti mano video kineziterapijos programa nugaros skausmui, kurioje žingsnis po žingsnio parodau saugius pratimus, pritaikytus skirtingoms skausmo priežastims ir sunkumo lygiams.