Juosmens išvarža: simptomai ir ką gali padėti kineziterapija

Išgirdus diagnozę „tarpslankstelinio disko išvarža“ daugeliui iš karto kyla nerimas – ar dar galėsiu sportuoti, dirbti, gyventi be nuolatinio skausmo? Tiesa ta, kad juosmens išvarža yra vienas dažniausių nugaros skausmo priežasčių, su kuriomis susiduriu savo praktikoje, ir daugeliu atvejų ji sėkmingai valdoma be operacijos. Šiame straipsnyje papasakosiu, kokie simptomai būdingi juosmens išvaržai ir kaip šioje situacijoje gali padėti kineziterapija.

Kas yra juosmens tarpslankstelinio disko išvarža

Tarp kiekvieno stuburo slankstelio yra diskas, veikiantis kaip amortizatorius. Su amžiumi, dėl pasikartojančios apkrovos ar netaisyklingo judesio disko išorinis žiedas gali susilpnėti, o vidinė, minkštesnė disko dalis – šiek tiek išsišauti už įprastų ribų. Tai ir vadinama išvarža (protrūzija arba prolapsu, priklausomai nuo dydžio). Ne kiekviena išvarža sukelia skausmą – daug žmonių jos net nežino turintys, kol atsitiktinai neatliekamas MRT tyrimas dėl kitos priežasties.

Dažniausi juosmens išvaržos simptomai

Simptomai priklauso nuo to, ar išvarža spaudžia šalia esantį nervą. Dažniausiai pasireiškia:

• Traukiantis ar deginantis skausmas juosmenyje, kuris gali plisti į sėdmenį ar koją.
• Tirpimas ar „dilgčiojimas“ kojoje, kartais iki pėdos.
• Raumenų silpnumas vienoje kojoje, pastebimas, pavyzdžiui, einant ar lipant laiptais.
• Skausmas, kuris sustiprėja sėdint, čiaudint ar kosint, o kartais palengvėja pakeitus padėtį.

Jei pastebite šiuos požymius, verta neignoruoti signalų ir pradėti reaguoti anksti – tai leidžia išvengti ilgalaikio pablogėjimo.

Kaip kineziterapija padeda esant juosmens išvaržai

Didelė dalis žmonių, besikreipiančių dėl juosmens išvaržos, klausia, ar apskritai galima judėti, kai stuburas „pažeistas“. Atsakymas – taip, tinkamai parinktas judesys yra vienas efektyviausių būdų sumažinti skausmą ir pagreitinti atsigavimą. Juosmens išvaržos atveju kineziterapija paprastai apima:

• Skausmą mažinančias pozas ir judesius, padedančius sumažinti spaudimą nervui.
• Palaipsnį giliųjų pilvo ir juosmens raumenų stiprinimą, kuris sukuria natūralią stuburo atramą.
• Judrumo pratimus klubams ir krūtinės ląstos daliai, sumažinančius perteklinę apkrovą juosmeniui.
• Mokymą, kaip taisyklingai judėti kasdienybėje – sėdėti, keltis, kelti daiktus – kad nekartotumėte tų pačių klaidų.

Svarbu suprasti, kad kineziterapija juosmens išvaržos atveju neveikia „per naktį“ – tai palaipsnis procesas, kai kiekviena savaitė paprastai atneša šiek tiek daugiau judrumo ir mažiau skausmo, jei pratimai atliekami reguliariai ir tinkamai dozuojami.

Ko verta vengti, kol nugara dar jautri

Ūminiu laikotarpiu tam tikri judesiai gali sustiprinti simptomus, todėl rekomenduočiau laikinai vengti:

• Gilaus pasilenkimo į priekį su apkrova rankose.
• Ilgo sėdėjimo be pertraukų vienoje padėtyje.
• Staigių sukamųjų judesių liemeniu su svoriu.

Tai nereiškia, kad reikia visiškai vengti judėjimo – priešingai, ilgalaikis pasyvumas dažnai tik pailgina atsigavimą. Svarbu rasti saugią, individualiai pritaikytą apkrovą.

Kada būtina kreiptis į specialistą

Jei skausmas nepraeina po kelių savaičių, stiprėja raumenų silpnumas kojoje, atsiranda pėdos „šlepsėjimas“ vaikštant arba, ypač, jei sutrinka šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė – tai požymiai, reikalaujantys skubios gydytojo konsultacijos. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas ar pratimai be specialisto įvertinimo nėra saugus pasirinkimas.

Jei jaučiate, kad juosmens skausmas ar įtarimas dėl išvaržos jau kurį laiką riboja jūsų kasdienybę, kviečiu susipažinti su mano parengta video kineziterapijos programa nugaros skausmui – joje rasite saugius, palaipsniui didinamus pratimus, pritaikytus žmonėms, kurių nugara dar jautri.