Skausmas juosmenyje, kuris netikėtai „nusidriekia“ per sėdmenį ir žemyn koja, dažnai gąsdina labiau nei paprastas nugaros skausmas. Vieniems tai tik trumpalaikis raumenų įsitempimas, tačiau kai kuriems žmonėms tokius simptomus sukelia juosmens išvarža. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsiu, kas tai per būklė, į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį ir kaip kineziterapija gali padėti sumažinti skausmą bei grąžinti judrumą.
Kas yra juosmens išvarža ir kaip ji atsiranda
Tarp stuburo slankstelių yra tarpslanksteliniai diskai – tarsi natūralios „pagalvėlės“, amortizuojančios apkrovą. Kiekvieną diską sudaro kietesnis išorinis žiedas ir minkštesnė vidinė dalis. Kai dėl ilgalaikės apkrovos, staigaus judesio ar su amžiumi susijusių pokyčių išorinis žiedas susilpnėja ar įtrūksta, dalis vidinės medžiagos gali išsikišti į išorę – tai ir vadinama išvarža. Dažniausiai tai vyksta juosmens srityje, nes būtent ši stuburo dalis patiria didžiausią kasdienę apkrovą sėdint, keliant sunkumus ar lenkiantis.
Dažniausi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas juosmens skausmas reiškia išvaržą, tačiau tam tikri požymiai gali rodyti, jog verta pasitikrinti:
- Skausmas juosmenyje, kuris plinta per sėdmenį į vieną koją (dažnai vadinamas išialgija).
- Tirpimas, dilgčiojimas ar „adatėlių“ pojūtis kojoje ar pėdoje.
- Kojos raumenų silpnumas, pavyzdžiui, sunkiau pastovėti ant pirštų galiukų.
- Skausmas, kuris sustiprėja sėdint, kosint ar čiaudint.
- Ribotas judrumas lenkiantis į priekį ar keliantis iš sėdimos padėties.
Kaip kineziterapija gali padėti
Geroji naujiena – daugeliu atvejų juosmens išvaržos simptomai palaipsniui sumažėja taikant tinkamą, individualiai pritaikytą kineziterapiją, be operacinio gydymo. Darbas su kineziterapeutu paprastai apima:
- Kruopštų būklės įvertinimą, siekiant suprasti, kurie judesiai skausmą mažina, o kurie – didina.
- Pratimus, padedančius sumažinti spaudimą pažeistai sričiai ir palengvinti į koją plintantį skausmą.
- Palaipsnį giliųjų pilvo ir nugaros raumenų stiprinimą, kuris sukuria natūralią stuburo atramą.
- Judesių ir laikysenos korekciją kasdienėse veiklose – sėdint, keliant daiktus, einant.
- Laipsnišką grįžimą prie įprastos fizinės veiklos, neperkraunant juosmens per anksti.
Ką galima daryti kasdien, kol laukiate konsultacijos
Jei jaučiate panašius simptomus, kol dar nepavyko susisiekti su specialistu, gali padėti keletas paprastų dalykų: venkite ilgo sėdėjimo be pertraukų, stenkitės nekelti sunkių daiktų ir nesilenkti staigiais judesiais, o vaikščiojimą trumpais atkarpomis dažnai toleruoja geriau nei ilgas sėdėjimas. Svarbu nesigydyti visiško judėjimo vengimu – ilgas gulėjimas dažnai net pablogina savijautą, nes raumenys silpsta, o sąnariai tampa mažiau judrūs.
Kada būtina kreiptis į specialistą asmeniškai
Šis straipsnis skirtas tik bendram supažindinimui ir nepakeičia asmeninio įvertinimo. Jei skausmas stiprus, nepraeina ilgiau nei kelias dienas, kojoje jaučiate ryškų silpnumą ar tirpimą, arba – ypač svarbu – pastebite sutrikusią šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tokiais atvejais reikalingas skubus medicininis įvertinimas, o ne savarankiškas gydymasis namuose.
Įtarus juosmens išvaržą ar patiriant panašius simptomus, verta pradėti nuo tikslingos, saugios kineziterapijos programos. Kviečiu susipažinti su mano parengta video kineziterapijos programa nugaros skausmui gydyti – ji sudaryta remiantis daugiau nei dešimtmečio klinikine patirtimi dirbant su panašiais atvejais.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi