Jaučiate aštrų, deginantį skausmą, kuris nuo juosmens leidžiasi žemyn per sėdmenį ir koją, o kartais siekia net iki blauzdos ar pėdos? Daugelis pacientų, atėjusių pas mane į kabinetą, iškart klausia: „Ar tai išialgija?“ Tiesa ta, kad ne kiekvienas skausmas, plintantis į koją, yra tikroji išialgija – dažnai tai būna tiesiog raumenų įtampa ar trigerio taškas, imituojantis nervo suspaudimą. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip atskirti šias dvi būkles ir kada verta imtis veiksmų.
Kas iš tikrųjų yra išialgija?
Tikroji išialgija atsiranda, kai suspaudžiamas ar sudirginamas sėdmens nervas – ilgiausias nervas mūsų kūne, einantis nuo juosmens stuburo per sėdmenį iki pat kojos apačios. Dažniausia priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža, spaudžianti nervo šaknelę, tačiau prie to gali prisidėti ir stuburo kanalo susiaurėjimas ar sąnarių pokyčiai. Vieni pagrindinių išialgijos simptomų yra šie:
- Skausmas plinta griežtai apibrėžtu keliu – nuo juosmens ar sėdmens iki blauzdos ar net pirštų
- Dažnai jaučiamas deginimas, „elektros smūgio“ pojūtis arba dilgčiojimas
- Gali sutrikti jautrumas – tirpimas, „šašų“ pojūtis konkrečioje kojos zonoje
- Ilgai sėdint, čiaudint ar kosint skausmas dažnai sustiprėja
- Retesniais, bet rimtesniais atvejais gali silpti raumenys, pavyzdžiui, sunku pakelti pėdą vaikštant
Kada tai tiesiog raumenų įtampa
Daug dažniau nei tikroji išialgija pasitaiko vadinamieji miofascialiniai trigerio taškai – įsitempę raumenų mazgeliai, kurie gali „atiduoti“ skausmą į tolimesnes kūno vietas, imituodami nervo pažeidimą. Dažniausias kaltininkas – kriaušinio raumens ar juosmens ilgojo tiesiamojo raumens įtampa. Tokiu atveju:
- Skausmas dažniausiai būna bukas, gilus, spaudžiantis, o ne deginantis
- Jis retai siekia toliau nei kelio linkis, dažniausiai lieka sėdmenyje ar šlaunies gale
- Nėra tirpimo ar jautrumo sutrikimų – koja „veikia“ normaliai
- Paspaudus konkretų raumens tašką ranka, skausmas atsikartoja ar sustiprėja
- Sušilus, pasitempus ar po lengvo masažo skausmas dažnai sumažėja
Kaip savarankiškai pastebėti skirtumą
Vienas paprastas orientyras – paklauskite savęs, ar skausmas seka aiškų, siaurą „juostos“ maršrutą per visą koją, ar labiau išsiskleidęs, difuzinis vienoje srityje. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar keičiantis kūno padėčiai (pavyzdžiui, atsigulus ant nugaros ir sulenkus kelius) skausmas aiškiai kinta – tai dažniau būdinga nervo dirginimui. Tuo tarpu raumenų įtampa paprastai mažiau priklauso nuo konkrečios padėties ir labiau reaguoja į judėjimą bei sušilimą.
Kodėl svarbu atskirti šias dvi būkles
Gydymo strategija priklauso nuo priežasties. Jei kalbame apie raumenų įtampą ar trigerio taškus, dažniausiai padeda tikslinis tempimas, minkšto audinio technikos ir laipsniškas raumenų stiprinimas. Tikrosios išialgijos atveju svarbiau pirmiausia sumažinti spaudimą nervui – tam naudojami specifiniai pratimai, laikysenos korekcija ir, esant poreikiui, kitos gydymo priemonės. Neteisingai parinktos priemonės gali ne tik nepadėti, bet ir laikinai pabloginti savijautą, todėl tikslus vertinimas yra svarbus pirmasis žingsnis.
Kada laikas kreiptis į specialistą
Jei skausmas nepraeina po kelių savaičių, kartojasi, ar juo labiau – jei pastebite kojos silpnumą, tirpimą, kuris plinta, arba sutrikusį šlapinimosi ar tuštinimosi pojūtį, tai signalas, kad reikia gyvo specialisto įvertinimo, o ne savigydos. Šie požymiai gali rodyti rimtesnį nervo suspaudimą, kuriam reikalingas individualus, atidus vertinimas.
Jei jaučiate panašius simptomus ir norite suprasti tikrąją savo skausmo priežastį bei saugiai pradėti judėti, kviečiu susipažinti su mano parengta video kineziterapijos programa nugaros skausmui – joje žingsnis po žingsnio parodau pratimus, padedančius atskirti ir palengvinti tiek raumenų įtampos, tiek nervo dirginimo sukeltą skausmą.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi