Aštuonias valandas per dieną praleidžiate prie kompiuterio, o vakare jaučiate, kaip dega sprandas, dega tarp menčių, o riešai atrodo tarsi „sustingę“? Tikėtina, kad problema slypi ne jumyse, o jūsų darbo vietoje. Darbo vietos ergonomikos klaidos yra viena dažniausių lėtinio nugaros, kaklo ir rankų skausmo priežasčių tarp biuro darbuotojų, ir gera žinia ta, kad daugumą jų galima ištaisyti be didelių investicijų – tereikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Kodėl ergonomika nėra tik madingas žodis
Ergonomika – tai darbo vietos pritaikymas žmogui, o ne atvirkščiai. Kai kėdė, monitorius ar klaviatūra yra netinkamo aukščio ar atstumo, kūnas priverstas kompensuoti – palenkti galvą, sukti liemenį, ištiesti riešą nepatogiu kampu. Vienkartinai tai nekelia žalos, tačiau kartojama kasdien po kelias valandas, tokia įtampa kaupiasi raumenyse ir sąnariuose. Būtent dėl to daugelis darbo vietos ergonomikos klaidų iš pradžių atrodo nekaltos, bet ilgainiui tampa lėtinio skausmo priežastimi.
7 dažniausios klaidos, kurias daro dauguma dirbančiųjų
- Per žemas arba per aukštas monitorius – žvilgsnis turėtų kristi į viršutinį trečdalį ekrano, kitaip kaklas nuolat lenkiamas žemyn arba tempiamas aukštyn.
- Netinkamas kėdės aukštis – kojos turi remtis į grindis visu pėdos plotu, o keliai būti maždaug 90 laipsnių kampu.
- Trūkstamas juosmens atramos taškas – kėdės nugarėlė turėtų palaikyti natūralų juosmens lenkimą, kitaip liemuo linksta į priekį.
- Klaviatūra ir pelė per toli arba per aukštai – dėl to pečiai nuolat pakelti, o tai vėliau sukelia peties ir sprando įtampą.
- Riešai lenkiami rašant – neutrali riešo padėtis apsaugo nuo dilbio ir riešo persitempimo.
- Visą dieną viena poza be judėjimo – net idealiai sureguliuota darbo vieta nepadės, jei kūnas valandų valandas nekeičia padėties.
- Telefonas prispaustas tarp peties ir ausies – trumpai gal ir patogu, tačiau tai viena greičiausiai skausmą sukeliančių įpročių.
Kaip atrodo taisyklingai sutvarkyta darbo vieta
Norint sumažinti darbo vietos ergonomikos klaidų poveikį, nebūtina pirkti brangios įrangos – dažnai užtenka kelių paprastų koregavimų:
- monitoriaus viršus – akių lygyje arba šiek tiek žemiau;
- alkūnės sulenktos maždaug 90 laipsnių kampu, kai rankos ant klaviatūros;
- nugara remiasi į kėdės atlošą, pečiai atpalaiduoti, ne pakelti;
- pėdos remiasi į grindis arba atramą, jei kėdė aukšta;
- dažnai naudojami daiktai (telefonas, dokumentai) – po ranka, kad nereikėtų sukti liemens.
Judėjimas – svarbiausia dalis, kurią pamiršta dauguma
Net pati tobuliausia darbo vieta neapsaugo, jei kūnas visą dieną išlieka nejudrus. Rekomenduojama kas 45–60 minučių bent trumpam atsistoti, pavaikščioti ar atlikti kelis tempimo judesius kaklui ir pečiams. Ši paprasta įprotis dažnai duoda daugiau naudos nei brangi ergonominė kėdė, nes raumenys ir tarpslanksteliniai diskai geriausiai jaučiasi tada, kai gauna reguliarią kraujotaką, o ne statinę įtampą.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei, nepaisant darbo vietos pertvarkymo, skausmas kakle, pečiuose ar juosmenyje nepraeina ilgiau nei kelias savaites, plinta į ranką ar koją, sukelia tirpimą ar silpnumą – tai signalas, kad verta pasitarti su kineziterapeutu asmeniškai. Specialistas įvertins ne tik darbo vietą, bet ir raumenų balansą bei laikyseną, kurių savarankiškai pastebėti dažnai nepavyksta.
Jei norite, kad ergonomikos ir sveikatos patarimai pasiektų visą komandą, susipažinkite su kineziterapijos ir sportinio masažo paslaugomis darbo vietoje – tai praktiškas būdas padėti darbuotojams jaustis geriau ir dirbti našiau, neišeinant iš biuro.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi