Atsigavimas po insulto: kaip kineziterapija grąžina judrumą

Kai artimasis patiria insultą, pasaulis akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis – vakar dar savarankiškai vaikščiojęs žmogus staiga negali pakelti rankos ar žengti žingsnio be pagalbos. Šeimos dažniausiai klausia to paties: kaip greičiau atgauti judesius ir ar apskritai įmanoma grįžti į beveik tokį patį gyvenimą, koks buvo prieš ligą? Kineziterapija po insulto yra vienas svarbiausių atsigavimo įrankių, o teisingai ir laiku pradėta ji gali lemti, kiek savarankiškas žmogus taps ateityje.

Kodėl pirmosios savaitės po insulto yra tokios svarbios

Smegenys turi nuostabią savybę – vadinamąjį neuroplastiškumą, tai yra gebėjimą „perskirstyti“ funkcijas sveikoms nervų ląstelėms, kai dalis jų buvo pažeista. Šis procesas intensyviausiai vyksta pirmaisiais mėnesiais po insulto, todėl būtent tuo metu pradėta kineziterapija po insulto duoda daugiausiai naudos. Kuo anksčiau pacientas pradeda judėti – net jei iš pradžių tai vos pastebimi judesiai lovoje – tuo didesnė tikimybė atgauti savarankiškumą. Vėlavimas pradėti reabilitaciją, priešingai, dažnai lemia raumenų silpnumo įsitvirtinimą ir sąnarių sustingimą, kuriuos vėliau ištaisyti gerokai sunkiau.

Ką iš tikrųjų daro kineziterapeutas reabilitacijos metu

Darbas su pacientu po insulto niekada neapsiriboja vien pratimais – tai kruopščiai suplanuotas procesas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Įprastas kineziterapeuto darbas apima:

• pasyvių ir aktyvių judesių pratimus pažeistai kūno pusei, siekiant išlaikyti sąnarių judrumą;
• pusiausvyros ir sėdėjimo bei stovėjimo mokymą, kai pacientas dar nėra pasiruošęs vaikščioti;
• vaikščiojimo atkūrimą – pradedant nuo pagalbinių priemonių iki savarankiško ėjimo;
• smulkiosios motorikos ir rankos funkcijos lavinimą, jei pažeista viršutinė galūnė;
• artimųjų mokymą, kaip saugiai padėti pacientui judėti tarp seansų.

Dažniausi judėjimo sutrikimai po insulto

Kiekvieno paciento būklė skiriasi priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis buvo pažeista, tačiau yra keletas pasireiškimų, kurie kartojasi dažniausiai:

• vienos kūno pusės raumenų silpnumas arba visiškas paralyžius (hemiparezė ar hemiplegija);
• padidėjęs raumenų tonusas (spastiškumas), dėl kurio galūnė tampa sunkiai valdoma;
• pusiausvyros sutrikimai ir padidėjusi kritimo rizika;
• koordinacijos ir judesių tikslumo sumažėjimas.

Visus šiuos sutrikimus galima palengvinti sistemingu darbu – kineziterapija po insulto veikia lėtai, bet nuosekliai, ir rezultatai dažnai tampa pastebimi tik po kelių savaičių reguliarių užsiėmimų.

Kaip šeima gali padėti kasdien

Artimieji atlieka labai svarbų vaidmenį – jie yra šalia kur kas dažniau nei specialistas. Naudinga kasdien skatinti pacientą naudoti pažeistą galūnę įprastose veiklose (pvz., valgant ar apsirengiant), o ne viską daryti už jį. Taip pat svarbu palaikyti motyvaciją, nes atsigavimas po insulto – tai maratonas, o ne sprintas, ir nusivylimo akimirkų neišvengiamai pasitaikys.

Kada būtina kreiptis į specialistą asmeniškai

Nors nemažai informacijos apie judėjimo pratimus galima rasti nuotoliniu būdu, po insulto visada rekomenduojama pirmąjį vertinimą atlikti gyvai, kad specialistas galėtų tiksliai įvertinti raumenų tonusą, jautrumą ir pusiausvyros riziką. Jei pastebite staigų būklės pablogėjimą, naują skausmą, galvos svaigimą ar sąmonės sutrikimus – nedelsiant kreipkitės į gydytoją, o ne į kineziterapeutą.

Jei ieškote patikimos pagalbos atsigavimo kelyje, kviečiu susipažinti su kineziterapijos paslaugomis kliento namuose Vilniuje ir rajone – individualiai pritaikyta programa ir seansai pažįstamoje aplinkoje dažnai padeda pacientui jaustis ramiau ir greičiau įgauti pasitikėjimą savo kūnu.