Kai artimas žmogus patiria insultą, pirmosios savaitės dažnai atrodo kaip ištvermės egzaminas – laukiama, kada vėl pajudės pirštai, kada žmogus pats atsistos ant kojų ar galės išgerti puodelį kavos be pagalbos. Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu iš šeimų: kiek laiko užtruks, kol artimasis atgaus judrumą? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau viena aišku – kineziterapija po insulto, pradėta kuo anksčiau ir vykdoma nuolat, reikšmingai padidina galimybę atgauti savarankiškumą.
Kodėl judėjimas po insulto yra tokia svarbi smegenų treniruotė
Insultas pažeidžia tam tikrą smegenų sritį, kuri valdė konkrečius judesius – ranką, koją, veido raumenis ar kalbą. Gera žinia ta, kad smegenys turi vadinamąjį neuroplastiškumo gebėjimą: aplinkinės, nepažeistos sritys gali iš dalies perimti pažeistos zonos funkcijas. Tačiau tai vyksta ne savaime, o per pakartotinį, kryptingą judesių atkartojimą. Kineziterapija po insulto iš esmės yra būdas „pamokyti" smegenis naujų kelių iki raumenų, todėl kuo intensyvesnis ir kuo anksčiau pradėtas pratimų kursas, tuo didesnė tikimybė atgauti funkciją.
Kaip vyksta reabilitacija: nuo ligoninės iki namų
Dažniausiai reabilitacijos procesas turi kelis etapus:
- Ūminė stadija ligoninėje – pirmosios pasyvių judesių ir pozicionavimo procedūros, siekiant išvengti raumenų sąstingio ir pragulų.
- Intensyvi reabilitacija stacionare ar dienos centre – aktyvesni pratimai, pusiausvyros ir ėjimo lavinimas.
- Reabilitacija namuose – šis etapas dažnai užsitęsia ilgiausiai, nes savarankiškumą grąžinančios funkcijos (apsirengimas, ėjimas po namus, laiptai) geriausiai lavinamos ten, kur žmogus iš tikrųjų gyvena.
Pastebiu, kad daugelis šeimų nepakankamai įvertina paskutinio etapo svarbą. Namų aplinka dažnai skiriasi nuo ligoninės koridorių – kitokie slenksčiai, laiptai, vonios kambario erdvė – todėl kineziterapija kliento namuose leidžia pratimus pritaikyti realioms sąlygoms, kuriose žmogus turės veikti kasdien.
Su kokiais sunkumais susiduriama dažniausiai
Kiekvienas insulto atvejis skiriasi, bet kelios problemos kartojasi daugumai pacientų:
- Vienos kūno pusės silpnumas (hemiparezė) – ranka ar koja tampa sunkiai valdoma, sumažėja jėga.
- Pusiausvyros sutrikimai – didesnė kritimo rizika, baimė vaikščioti be pagalbos.
- Spastiškumas – raumenų tonuso padidėjimas, dėl kurio sąnariai tampa sustingę ir sunkiau valdomi.
- Nuovargis – net nedidelė fizinė ar protinė veikla gali greitai nuvarginti, todėl svarbu dozuoti apkrovą.
Visos šios problemos sprendžiamos ne per vieną dieną, o nuosekliu, specialisto parinktu pratimų ir pasyvių judesių planu, kuris laikui einant tampa vis aktyvesnis.
Praktiniai patarimai šeimai, padedančiai artimajam namuose
Dažnai didžiausią dalį kasdienės pagalbos suteikia ne specialistas, o šeima. Kelios taisyklės, kurios padeda ir žmogui po insulto, ir jį prižiūrintiems artimiesiems:
- Skatinkite kiek galima daugiau veiksmų daryti pačiam, net jei tai užtrunka ilgiau – pasyvumas lėtina atsigavimą.
- Sutvarkykite būstą taip, kad eiti būtų saugu: pašalinkite kilimelius, pridėkite turėklus prie vonios ir tualeto.
- Laikykitės specialisto rekomenduotos pratimų dažnio – reguliarumas svarbesnis nei vienos treniruotės intensyvumas.
- Stebėkite nuovargio požymius ir leiskite pailsėti, nepersistenkite „spaudimui" progresuoti greičiau.
Svarbu žinoti ir tai, kada savarankiškų pastangų nepakanka. Jeigu po insulto pastebimas staigus judrumo pablogėjimas, naujas skausmas, galvos svaigimas, kalbos ar rijimo sutrikimai, arba jeigu pažanga ilgą laiką visiškai nejuda iš vietos – tuomet būtina kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą asmeniškai, kad būtų įvertinta esama būklė ir pakoreguotas reabilitacijos planas.
Jeigu jūsų artimasis atsigauna po insulto ir norėtumėte, kad pratimai vyktų patogiai, saugiai ir profesionalia priežiūra tiesiai namuose, kviečiu susipažinti su kineziterapijos paslauga kliento namuose Vilniuje ir rajone – kartu galime sudaryti individualų judrumo atkūrimo planą, pritaikytą tiek žmogaus būklei, tiek namų aplinkai.
Komentarai
Komentarų dar nėra — parašykite pirmi