Ar šaltis ar šiluma geriau malšina skausmą? Kada naudoti kiekvieną

Suskaudus nugarai, keliui ar raumeniui, dauguma iš mūsų instinktyviai griebiasi šilto kompreso arba, priešingai, ledo – bet ne visada aišku, kuris pasirinkimas tikrai tinka tą konkrečią akimirką. Klausimas, šaltis ar šiluma skausmui padeda geriau, vienas dažniausiai užduodamų klinikinėje praktikoje, ir atsakymas priklauso ne nuo asmeninio skonio, o nuo to, kokia yra skausmo priežastis ir kiek laiko jis jau tęsiasi.

Kodėl šaltis ir šiluma veikia visiškai skirtingai

Šaltis sutraukia kraujagysles, sulėtina kraujotaką toje vietoje ir numalšina ūminį uždegimą bei patinimą. Dėl to jis puikiai tinka švieži sužeidimai, kai audiniai yra pažeisti ir organizmas reaguoja uždegimu. Šiluma veikia atvirkščiai – plečia kraujagysles, pagerina kraujotaką, atpalaiduoja susitempusius raumenis ir padidina audinių elastingumą. Todėl ji naudingiausia tada, kai skausmo priežastis yra įtampa, sustingimas ar lėtinis raumenų spazmas, o ne ūminis pažeidimas.

Kada rinktis šaltį

Šaltį verta naudoti šiais atvejais:

• Pirmosiomis 24–48 valandomis po ūmios traumos – patempimo, sumušimo ar sąnario patempimo.
• Kai srityje matomas patinimas, paraudimas ar jaučiama šiluma lyginant su kita kūno puse.
• Po intensyvios treniruotės, kai nori sumažinti ūminį uždegimą ir greitesnį skausmo jausmą.
• Galvos skausmo ar migrenos atveju – šaltas kompresas ant kaktos ar sprando dažnai padeda.

Šaltį rekomenduojama laikyti apvyniotą audiniu (ne tiesiai ant odos) apie 10–15 minučių, su pertraukomis.

Kada rinktis šilumą

Šiluma geriausiai tinka tokiais atvejais:

• Kai skausmas lėtinis, kartojasi ilgą laiką ir nėra šviežio patinimo požymių.
• Prieš mankštą ar pratimus – šiluma „paruošia" raumenis, padidina jų elastingumą ir sumažina traumos riziką.
• Jaučiant raumenų įtampą, sustingimą nugaroje, kakle ar pečiuose, ypač ryte po miego.
• Esant lėtiniam juosmens ar sprando skausmui, kai nervų sistema jau „perjautrinta" ir atpalaidavimas yra svarbiau nei uždegimo mažinimas.

Šilumą galima taikyti ilgiau – 15–20 minučių, naudojant šildomą paklotą, šiltą dušą ar vonią.

O jeigu nesate tikri, kuri priežastis tinka jūsų atvejui?

Praktiškai paprasta taisyklė: šviežia, skausminga, karšta ir patinusi vieta – šaltis; sena, įsisenėjusi, sustingusi įtampa – šiluma. Jei skausmas yra mišrus, pavyzdžiui, lėtinis nugaros skausmas, kuris kartais paaštrėja, galima bandyti kaitalioti – pradėti šaltu kompresu ūminio paūmėjimo metu, o vėliau, kai ūminė fazė praeina, pereiti prie šilumos, kuri padės atpalaiduoti įsitempusius raumenis aplink sąnarį ar stuburą. Svarbu stebėti, kaip kūnas reaguoja – jei po procedūros skausmas sustiprėja, metodą reikia keisti.

Kada verta kreiptis į specialistą, o ne tik šaldyti ar šildyti

Šaltis ir šiluma yra puikios pagalbinės priemonės, tačiau jos negydo pačios priežasties. Jei skausmas, nepaisant šių priemonių, nemažėja ilgiau nei savaitę, kartojasi reguliariai, stiprėja ar atsiranda naujų simptomų – tirpimas, didelis judesio apribojimas, bendras negalavimas – metas kreiptis į kineziterapeutą ar gydytoją asmeniškai. Specialistas gali nustatyti tikslią skausmo priežastį ir parinkti tinkamą gydymo kryptį, kuri peržengia vien tik šalčio ar šilumos taikymą.

Jei skausmas kilo staiga ir stipriai, pavyzdžiui, juosmenyje, naudinga žinoti ne tik kada taikyti šaltį ar šilumą, bet ir kokių judesių tuo metu vengti. Apie tai plačiau rašau savo straipsnyje apie ūmų stiprų nugaros skausmą – ką daryti ir ko nedaryti, kuriame taip pat pristatau, kaip saugiai judėti pirmosiomis skausmo dienomis.